TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas pakluso laivybos milžinui

2009 06 08 0:00
"MSC Brianna" pirmuoju reisu į Klaipėdą atplukdė 57 TEU, išgabeno 910 TEU.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pirmą kartą į mūsų uostą plaukęs tarpžemyninis konteinerinis laivas "MSC Brianna" sulaužė visus ligšiolinius galimybių stereotipus - pasisekus navigaciniam bandymui nuo birželio 16 dienos tokie laivai plaukios reguliariai.

Dar prieš pusmetį spyriojęsi, kad dėl geografinių sąlygų, siauro kanalo ir per mažo gylio Klaipėdos neįmanoma paversti didelių konteinerinių laivų paskirstymo centru (angliškai - "hub port"), uosto direkcijos darbuotojai šiuo metu tam yra psichologiškai pasirengę. Po mokymų Italijoje locmanai jau išlaikė pirmą praktinį egzaminą. Tačiau mokslinis poveikio aplinkai vertinimas vėluos. Dar nežinoma, kaip ir kam reikėtų sutvirtinti Smiltynės krantus, kompensuoti žalą gamtai.

Kitos kompanijos baiminasi, ar apsukant akvatorijoje laivus galingų sraigtų sukami vandens srautai nepaplaus jų krantinių, ar nesutriks laivų eismas akvatorijoje. Laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konkurentai iki šiol įsitikinę, kad Klaipėdos uostas nėra patrauklus vandenynų laivams.

Nugalėjo dideli interesai.

Komercinį sprendimą priimti "Klaipėdos Smeltėje" tegul ir ne visai 3300 TEU (sąlyginių konteinerių) talpos laivus, kai iki šiol gylis leisdavo įplaukti tik iki 2500 TEU laivams, pagreitino, be abejo, ne vien laivų krovos bendrovės užsakymu Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko atlikta laivybos studija. Naujoji "Klaipėdos Smeltės" savininkė "Terminal Investment Limited Nerine Trust Company", pernai rudenį nupirkusi įmonės akcijas iš verslininko Martino Gusiatino, siejama su antra pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo kompanija MSC ("Mediterranian Shipping Company"). Savo grandiozinius planus, kuriuos klaipėdiečiai buvo įvertinę skeptiškai, ji pristatė Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui, paskui siuntė raginimo raštus susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Ir ledai pajudėjo. Todėl jau kurį laiką uosto direkcijos samdyta žemkasė kelia iš akvatorijos akmenis, kurie liko pernai gilinant uostą.

"Klaipėdos Smeltės" vadovas Rimantas Juška buvo įsitikinęs, kad ekonominės krizės sąlygomis palenkti uosto vadovybę į savo pusę taip pat pavyks. MSC tikslas - paversti Klaipėdą pagrindiniu regiono konteinerių perkrovimo uostu: iki 2016 metų apyvarta siektų 750 tūkst. TEU, iš jų 550 tūkst. TEU būtų perkraunami neišvežant iš teritorijos ir mažesniais laivais plukdomi į Rygą, Taliną, Gdanską bei kitur. Esą papildomi 2 mln. tonų krovinių Klaipėdos uostui duotų iki 2 mlrd. litų pajamų. Tačiau R.Juška ir pats nesitikėjo, kad tai vyks taip sparčiai.

Dydis pribloškė

"Tas laivas - tam tikra staigmena. Su savininkais buvome kalbėję apie V.Paulausko atliktą studiją, kad įmanoma priimti tokius laivus, ir jo rekomendacijas. Bet sprendimą siųsti į Klaipėdą laivą "MSC Briana" sužinojome prieš 2 savaites. Teko pasirengti, nes reikėjo išsiaiškinti, kokios bus oro sąlygos, ar laivo grimzlė atitiks pagal vėjo kryptį svyruojantį vandens lygį kanale, kiek reikės vilkikų, ar spėsime iškrauti ir pakrauti konteinerius per nustatytus terminus. Locmanai buvo pakviesti į Italiją pasitobulinti. Džiaugiuosi, kad dėl uosto kapitono profesionalumo bandymas pavyko. Oro sąlygos leido

įplukdyti laivą be prastovų, vanduo į uostą plūdo iš jūros, gylio pakako. Kai pamačiau jį, apstulbau. Dokininkai iš pradžių irgi buvo priblokšti, bet kai pradėjo dirbti, nerimas atslūgo, krovą baigė dviem valandom anksčiau. Apėmė pasididžiavimo jausmas, kad į "Klaipėdos Smeltę" gali atplaukti tokie laivai", - dalijosi įspūdžiais R.Juška.

Iki šiol manyta, jog į uosto vidurį, iki "Klaipėdos Smeltės", galima leisti plaukti 11,5 metro grimzlės laivams, ne ilgesniems nei 235 metrų, kad liktų pakankamai vietos apsisukti. "MSC Brianna" buvo 244 metrų ilgio, 32,2 metro pločio, maksimali gramzda - 12,52 metro. Kad tokio tipo laivai galėtų įplaukti pilni, reikalingas tolygus 14,5 metro uosto kanalo gylis iki pat jūrų perkėlos ir platesnis apsisukimo ratas. Tokia V.Paulausko rekomendacija pateikta per pirmąjį uosto gilinimo etapą. Jo finansavimas kupinas neaiškumo, kas ir už kokius pinigus tai darys. Kiti uosto naudotojai nesutinka, kad būtų sustabdytos planinės statybos, bet Susisiekimo ministerija juos ramina kalbomis apie laisvus europinius pinigus.

Kapitonas atsargus

R.Juškos nuomone, išvalyti keletą vietų, t. y. išrinkti akmenis, ir pagilinti kanalą būtų įmanoma dar šiemet, jeigu uosto direkcija imtųsi darbų kaipmat, o Aplinkos ministerija pakeistų Lietuvos aplinkos normatyvinį dokumentą, nustačiusį griežtas smėlio, kurį galima pilti jūroje, priemaišų normas. Pasiekus, kad į kompaniją nuolat plauktų 12,5 metro grimzlės laivai, būtų žengtas didelis žingsnis į priekį. Tuomet atsirastų galimybė parengti uostą 250-260 metrų ilgio konteinerių laivams. V.Paulausko duomenimis, "Barbara", ilgiausias iš 350 MSC laivų, yra 300 metrų ilgio, 6750 TEU talpos, mažesni - 273 metrų ilgio, 3452 TEU talpos.

Tačiau uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius grandiozinių įvykių neskubina. Šiuo metu tokio ilgio įleidžiami tik kruiziniai laivai, kurių gramzda mažesnė. "Ko gero, duosime sutikimą pradėti pirmąjį gilinimo etapą. Tokiomis oro sąlygomis, kokios buvo priimant "MSC Brianną", užteko 3 galingiausių vilkikų. Bet mes labai laukiame ir antro KLASCO statomo vilkiko - jis bus reikalingas. MSC suinteresuota kuo greičiau paleisti didesnius laivus, kurie stovi be darbo nuleidę inkarus jūroje. Atlikdami eksperimentą įsitikinome, kad apsisukimo baseine iš abiejų pusių lieka po 15 metrų, tačiau jis turi būti paplatintas ir pagilintas. Manau, į Klaipėdą kol kas galima atgabenti ir paimti po tūkstantį konteinerių", - teigia uosto kapitonas.

"MSC Brianna" pirmuoju reisu į Klaipėdą atplukdė 57 TEU, išgabeno 910 TEU. Paklaustas, kada galima laukti kito tokio laivo, "Klaipėdos Smeltės" vadovas iš pradžių žinojo tik tiek, kad po 2 savaičių eksperimentą planuojama pakartoti. Tačiau praėjus vos dienai savininkai jam pranešė, jog nuo birželio 16 dienos tokio tipo laivai į Klaipėdą plauks reguliariai. Tai tik įrodo, kad MSC spaudžia uosto vadovybę paklusti jos verslo planui nedelsiant.

2008 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 380 tūkst. TEU, iš jų 110 tūkst. TEU buvo MSC konteineriai. Maždaug 40 tūkst. TEU MSC krovė per "Klaipėdos Smeltę", apie 70 tūkst. TEU - per Klaipėdos konteinerių terminalą. Ši bendrovė buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių, nes dėl skirtingo uosto gylio MSC nuo sausio 1 dienos visas operacijas iš atokesnės Malkų įlankos perkėlė į "Klaipėdos Smeltę". Šiemet konteinerių srautas uoste nepadidėjo, priešingai - kaip ir visame pasaulyje, ketvirtadaliu sumažėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"