TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas pasiekė dugną

2009 06 23 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Prieštaringos rinkos prognozės dėl tarptautinės prekybos lėtėjimo pabaigos Klaipėdos uosto naudotojus vers riboti išlaidas pragyvenimui dar ne vieną mėnesį.

Dairytis į praeitį ir puikuotis 2008 metų reitingais šiuo metu nebegali net patys didžiausi pasaulio uostai. Pavyzdžiui, Singapūrui, kuris yra konteinerių krovos lyderis (apie 30 mln. TEU - 20 pėdų sąlyginių konteinerių) ir trečias po Šanchajaus bei Ningbo (Kinija) pagal visos apyvartos mastą (515 mln. tonų), jau 10 mėnesių nepavyksta sustabdyti krovos kritimo. O gegužė buvo prasčiausias mėnuo per visus praėjusius metus - konteinerių apyvarta sumuko 20 proc., iki 2,1 mln. TEU. Taip skelbiama uosto pranešime.

Ketvirtas pasaulio uostų TOP 20 sąraše - didžiausias Europoje Olandijos uostas Roterdamas (10,7 mln. TEU - iš viso 421 mln. tonų krovinių). Jis yra pagrindinis Vakarų Europos ekonomikos sveikatos barometras. Į Roterdamą kasmet keliauja ir milijonai tonų naftos produktų iš Klaipėdos. Tačiau kažin ar verta pykti ant Europos uostų "bambos", kad jo statistika neįvertino Klaipėdos, kuri tapti reikšminga pasaulyje pernai turėjo visas galimybes?

Pagal Roterdamą, Europos uostų TOP 20 reitinge 20 vietos vertas Gento (Belgija) uostas, 2008 metais perkrovęs 27 mln. tonų krovinių. Aukštesnę, 19 poziciją, užimantis Olandijos uostas Zylandas (Zeeland) pernai krovė 33,3 mln. tonų. Tačiau tarp šių rodiklių įsiterpia trys Rytų Baltijos šalių uostai: Klaipėda (30 mln. tonų), Ryga ir Talinas (per 29 mln. tonų). Toks nepastabumas - gana nemenka žala įvaizdžiui. Juolab kad šiemet patekti į tą "top sąrašą" Klaipėdai nėra jokių galimybių - per sausį-gegužę perkrauta 16,5 proc. mažiau nei pernai - 10,8 mln. tonų krovinių, o kaimynų nuostoliai ne tokie dideli.

Rusijos Novorosijsko (81,6 mln. tonų), Primorsko (75,6 mln. tonų) ir Sankt Peterburgo (60,2 mln. tonų) uostų lygis, atitinkantis praėjusių metų krovos tempą, galbūt leis net pagerinti reitingus ir pakilti atitinkamai iš 6, 8 ir 10 vietų vienu punktu aukščiau.

Naujienų agentūros "Seanews" žiniomis, per 5 mėnesius Rusijos uostai padidino krovą 3,4 proc., iki 193,4 mln. tonų. Tarp jų Šiaurės-Vakarų regionas - 0,4 proc., Tolimųjų Rytų - 0,9 proc., Pietų uostai - 9,5 procento. Tačiau augimą užtikrino tik skysti kroviniai - naftos produktų eksportas. Sausų smarkiai sumažėjo, ypač dramatiška padėtis susiklostė Kaliningrado uoste.

Per 5 mėnesius, palyginti su 2008 metais, prekybos apyvarta uoste krito 55 proc., iki milijono tonų, žvejybos uostu vadinamoje kompanijoje - 30 proc., iki 982 tūkst. tonų. Tad iš viso Kaliningrade krauta 2 mln. tonų mažiau.

Nors rusai ieško būdų gelbėti Kaliningradą stengdamiesi sulygti dėl mažesnių Lietuvos geležinkelių tarifų, šiuo metu lemiamą įtaką daro uosto geografinė padėtis. Net ir atpiginus krovinių vežimą vienu kelio ruožu, ilgesnės distancijos krovinio transportavimo išlaidos nesumažėja.

Klaipėdos uosto naudotojų manymu, mūsų krovos kompanijos murdosi drumstame dugne, kur nematyti nei duobių, nei pakilimų. Apyvartos svyravimų dar gali būti, nors praėjęs mėnuo uoste vieniems buvo gana viltingas, kitiems - pats juodžiausias.

Gegužę šiemet perkrauta 2,3 mln. tonų krovinių - tik 7,3 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, dėl padidėjusios naftos produktų ir kai kurių generalinių krovinių apyvartos, nors prekyba skystosiomis trąšomis buvo menkesnė, uosto atsilikimas sumažėjo vienu procentu.

"Nustojom kritę. Pradėsim augti. Baltarusija sudarė sutartis su Indija ir Kinija dėl prekybos trąšomis, turėtų padaugėti ir birių trąšų užsakymų. Konteinerių paklausos mažėjimas taip pat stabilizavosi", - apžvelgdamas uosto situaciją prognozavo A.Drungilas.

Prošvaisčių jau galima įžvelgti ir ro-ro krovinių rinkoje, nes Jūrų perkėlos terminalo neigiamą statistiką (-20 proc.) iš dalies lemia laivybos operatoriaus "Scandline" nutraukta keltų linija į Daniją. Vokietijos ir Švedijos keltai plaukia vis pilnesni.

Būtingės terminalas, kuris Klaipėdos uostui perleidžia tik statistikos skaičius, išlaikė praėjusių metų lygį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"