TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas pernykštes rinkliavas taupo

2010 03 08 0:00
Vyriausybė pritarė siūlymui sumažinti rinkliavas į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pernai Klaipėdos uoste nepanaudoti investicijoms 30 mln. litų banko sąskaitoje augina palūkanas. O laivus į uostą vilios rinkliavų nuolaidos.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, uosto naudotojai nuolat kelia klirenso (atstumo nuo laivo iki dugno) nustatymo klausimą. Klaipėdos uoste šis atstumas siekia 1,5 metro, kitur - 0,5-1 metrą.

Dar kartą pasitarti apie klirensą, uosto tobulinimą ir visą metų investicinę programą uosto įmonių vadovų taryba renkasi kovo 8 dieną.

Kartu bus suformuluota bendra pozicija strateginiu klausimu - dėl bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pasiūlymo perimti įmonėms privažiuojamuosius kelius.

Per brangi įranga

Praėjusią savaitę trys KVJUD atstovai buvo išsiųsti į Vokietiją, Brėmerhafeną, susipažinti su šiame uoste taikoma dinaminio klirenso apskaičiavimo sistema (angl. DUKC - Dynamic Under Kiel Clearance). Išnagrinėję jos funkcines ir eksploatacines savybes, jie mano, kad įsigyti visą įrangą, kuri kainuotų apie 5 mln. litų, netikslinga, kadangi Klaipėdos uoste potvynių ir atoslūgių nebūna. Reikalinga galėtų būti vėjo ir bangų matavimo aparatūra, bet tai esą paaiškėsią įvykus diskusijoms uosto taryboje.

"Artėjame prie išvados, kad visko pirkti nenaudinga", - apie vizito Šiaurės jūros uoste rezultatą sakė KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis.

Priminsime, kad vykdant Klaipėdos uosto įplaukos kanalo rekonstrukciją mokslininkai buvo atlikę hidrodinaminį modeliavimą. Nustatyta, kad Klaipėdos sąsiaurio tėkmės kryptis priklauso nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių lygių skirtumo dėl vyraujančios vėjo krypties.

Prieš šešerius metus trijuose akvatorijos taškuose - prie pietinio molo, netoli bendrovės "Klaipėdos naftos" pirmosios krantinės ir atviroje jūroje, už ketvirčio kilometro nuo molo galų - buvo irengti bangų srovių matavimo įtaisai. Juos tiekė ir instaliavimo darbus vykdė Danijos hidraulikos institutas kartu su firma "Marimatech". Gali būti, kad už Pasaulio banko paskolos lėšas įsigyta sistema tinkamai nebeveikia, nes ji gedo nuo pat pradžių.

Apie DUKC įrangą kalbama jau porą metų. Navigacinė sistema bangų, potvynių, srovių bei laivo dinamiką apskaičiuoja realiame laike ir užtikrina saugiausią didelių laivų įplaukimą ar išplaukimą, esant sekliems ar riboto gylio vandens keliams.

Minimali vandens gylio atsarga po laivo kyliu kiekvienam laivų tipui apskaičiuojama atskirai. Todėl tikėtasi, kad elektroninis tikslumas padėtų išvengti KVJUD ir krovos kompanijų nesutarimų dėl leistino laivų pakrovimo.

Anksčiau KVJUD teigė, kad atsižvelgdama į šio navigacinio modulio naudą, planuoja įsigyti sistemą iš europinės programos projekto "Rytų-Vakarų transporto koridorius II - "žaliojo" transporto koridoriaus koncepcija sąsajoje su Šiaurės transporto ašimi" lėšų. Tačiau po specialistų išvykos į Brėmerhafeną dėl sistemos poreikio suabejota.

Kompensuos palūkanos

Klaipėdos uoste per pirmuosius du šių metų mėnesius krova ūgtelėjo, palyginti su pernai, puse milijono tonų, arba 12,1 proc., iki 4,77 mln. tonų. Numatoma, kad per visus metus uoste gali būti perkrauta procentu ar dviem daugiau krovinių nei 2009-aisiais, kai apyvarta sudarė 27,8 mln. tonų. Tokia nuosaiki prognozė skelbiama dėl to, kad sunkiai numatoma antrojo pusmečio prekybos situacija.

Pasak KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, per du mėnesius surinkta 2 proc. rinkliavų daugiau, jų suma siekia 9,7 mln. litų. "Nors tonažo planas buvo viršytas 6 proc., iki pajamų plano trūksta 545 tūkst. litų. Metinis planas išdalytas vienodai kiekvienam mėnesiui - po 10 mln. 79 tūkst. litų, tačiau atsižvelgus į tendencijas galima daryti prielaidą, kad planą pasivyti įmanoma", - sakė M.Armonaitis.

Dėl pajamų nesurinkimo aiškinamasi trumpesniu vasario mėnesiu ir mažesniu įplaukusių naftos tanklaivių skaičiumi, nes vasarį naftos produktų apyvarta smuktelėjo beveik penktadaliu. E.Gentvilo teigimu, plano nevykdymą kompensuos banko palūkanos už deponuotą iki pavasario darbų pradžios 30 mln. litų pernykščių rinkliavų lėšų likutį.

Lėšų taupymo politiką KVJUD įgyvendina ir kitais būdais. Pavyzdžiui, uosto naudotojams siūloma susimokėti už detaliųjų planų parengimą. "Uosto direkcija privalo rengti teritorijos detaliuosius planus todėl, kad pagal įstatymą uostas - strateginės reikšmės objektas. Didžioji išlaidų dalis atsiranda dėl to, kad mes planuojame ne savo, o operatoriaus objektą. Armonaitis mano, kad taip neturėtų būti. Jis siūlo pasidalyti planavimo išlaidas. Turime ir precedentą - esame pasirašę sutartį su viena kompanija, kuri pareiškė, kad sutinka finansuoti detalųjį planą", - kolegos idėją remia E.Gentvilas.

Apskaičiuota, kad nustačius finansavimo proporcijas pavyktų sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų per metus.

Anksčiau kelios krovos kompanijos buvo įveltos į teismus dėl to, kad pačios buvo parengusios savo teritorijų plėtros planus, norėdamos paspartinti procedūras. Teismas padėjo išsiaiškinti, kad planus rengti gali tik KVJUD. Dalinio apmokėjimo klausimų įstatymas nereglamentuoja.

Sumažino rinkliavas

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę pritarė siūlymui sumažinti rinkliavas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą įplaukiantiems kruiziniams bei trampiniams (neturintiems nustatyto tvarkaraščio) laivams. Tikimasi, kad tai padidins mūsų šalies uosto konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų atžvilgiu.

Siekiant pritraukti daugiau kruizinių laivų, bus anksčiau pradėtos teikti nuolaidos pakartotinai per kalendorinius metus į Klaipėdą atplaukiantiems laivams. 20 proc. nuolaidą kruiziniai laivai gaus ne nuo trečio, o jau nuo antro įplaukimo į Klaipėdos uostą, o 50 proc. nuolaidą - ne nuo devinto, o nuo ketvirto įplaukimo.

Atsižvelgiant į gretimų uostų patirtį, manoma, kad mažesnės rinkliavos gali paskatinti į Klaipėdą atplaukti dvigubai daugiau kruizinių laivų.

Mažesnės rinkliavos taip pat bus taikomos trampiniams krovininiams (ro-ro) ir krovininiams-keleiviniams (ro-pax) laivams, pritaikytiems vežti ratines transporto priemones, bei trampiniams konteineriniams laivams. Tokie laivai gabena vienkartines krovinių siuntas, dėl jų kaskart varžosi po keletą uostų kaimynų.

Rinkliavos krovininiams laivams (ro-ro), įplaukiantiems į Klaipėdos uostą ne mažiau kaip du kartus per savaitę, mažinamos iki dydžio, taikomo ro-pax laivams. Tad krovininiams laivams bus taikomas toks pats rinkliavos dydis, kaip ir analogiškiems krovininiams-keleiviniams - tai sudarys palankias sąlygas laivybos linijų plėtrai.

Kad ro-ro ir ro-pax laivais nebūtų nuostolinga gabenti palyginti mažus krovinių kiekius, perpus sumažinama tonažo rinkliava, kai kroviniai užima mažiau nei pusę laivo talpos.

E.Gentvilas mano, kad toks sprendimas neturės neigiamos įtakos rinkliavų planui. Jis neabejoja, kad tai paspartins baltarusiškų traktorių gabenimą per Klaipėdos uostą. Pernai buvo vienas toks reisas, antras numatomas netrukus. Šiemet jų galėtų būti ir daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"