TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas rengiasi rekonstruoti molus

2015 12 02 6:00
Molus teks ilginti ir pakeisti įplaukos kampą. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vienas paskutinių šiais metais paskelbtų Klaipėdos uosto viešųjų pirkimų konkursų – žingsnis grandiozinių ateinančio dešimtmečio permainų link: bus rekonstruojami bangolaužiai ir tobulinamas uosto laivybos kanalas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) iki gruodžio 29 dienos laukia kompanijų arba įmonių grupių paraiškų atlikti trejų metų trukmės jūrinės inžinerijos, planavimo, mokslinių konsultacijų, techninių bandymų ir analizės darbus, kurie į atskiras dalis nebus skaidomi.

Rinksis patyrusius

Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad perkamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo projektinių pasiūlymų rengimo bei uosto laivybos kanalo tobulinimo, šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo (statybos) ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo bei pietinių uosto vartų statybos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) paslaugos.

Tai atskleidžia, kad objektą sudaro 3 geografiškai atskirtos dalys (jūriniai bangolaužiai, pietiniai vartai vidinėje akvatorijoje už SGD terminalo, Smiltynės ir Kopgalio šlaitas). Rangovai pagal geologines sąlygas turės pateikti statybos variantus ir konstrukcijų PAV valstybės saugomai teritorijai. Rangovams teks sukurti naujus uosto techninius brėžinius nuo laivybos kanalo jūroje iki Kuršių marių.

Be kita ko, iš tiekėjo reikalaujama turėti per 10 veiklos metų (arba mažiau, jei įmonė veikia trumpiau) bent vieną panašią į šį pirkimą (jūrų uosto bangolaužių naujos statybos arba rekonstravimo projektinių pasiūlymų, arba techninio projekto parengimo) patirtį, pateikti pažymą apie įvykdytą sutartį ir teigiamą atsiliepimą; per paskutinius 7 metus įvykdytą bent vieną panašią PAV arba strateginio pasekmių aplinkai vertinimo sutartį, kuri būtų apėmusi Saugomų teritorijų tarnybos (arba atitinkamos užsienio šalies institucijos) derinimus; per paskutinius 5 metus įvykdė bent vieną panašią hidrodinaminio modelio parengimo sutartį.

2002 metais baigtą Klaipėdos uosto šiaurinio molo modernizavimo projektą rengė ir jį įgyvendino Danijos ir Olandijos kompanija „Aarsleff Ballast“, todėl Lietuvos projektuotojų patirtis šioje srityje nėra didelė. Atrodo, kad ir šįkart tarp konkurso dalyvių labiau tikėtinos užsienio kompanijos arba konsorciumai, į kuriuos įeitų ir vietines uosto sąlygas išmanančios Lietuvos projektavimo įmonės.

Pagal KVJUD planus, pertvarkius šiaurinio molo konstrukciją, maždaug 2022 metais, greta jo būtų projektuojamas priekinis uostas „Baltmax“ tipo laivams – didžiausiems, kokie įplaukia į Baltijos jūrą, bet dėl nepakankamos grimzlės negali pasiekti Klaipėdos vidinio uosto. Iki 2020 metų investicijos kreipiamos į pietinę uosto dalį ir susijusios su logistikos centrų plėtra bei naujomis teritorijomis Smeltės pusiasalyje ir prie Vilhelmo kanalo. Daug lėšų bus skirta uosto akvatorijai gilinti iki 17 metrų.

Sieks mažinti poveikį

Nuo vasaros pradėtas rengti uosto bendrasis planas apims tiek dabartines, tiek rezervines teritorijas ir išorinio reido akvatoriją jūroje. Kompanijos „Sweco Lietuva“ su partneriais atliekamas darbas visuomenei turėtų būti pristatytas 2017-ųjų pavasarį. Suformuluota naujo uosto koncepcija bus glaudžiai susijusi su užduotimi, kurią turės atlikti šiuo metu vykstančio konkurso būsimi rangovai. Konkursą laimėjęs paslaugos teikėjas privalės ne tik parengti projektinius pasiūlymus, atlikti planuojamoms ūkinėms veikloms PAV, konsultuoti užsakovą rengiamo techninio darbo projekto metu, bet ir prognozuoti statybų kainas.

Pirmoji bangolaužių rekonstrukcija kainavo arti 100 mln. litų, įplaukos gilinimas – per 30 mln. litų. Pagal statistiką, kad Klaipėdos uoste krova nuo to laiko didėjo vidutiniškai po 6,6 proc. per metus, skaičiuojama, jog tokios išlaidos pasiteisino su kaupu.

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia, kad siekiant Klaipėdos uosto vidinio kanalo gylį padidinti iki 17 metrų ir užtikrinti saugią laivybą būtina atlikti esamų molų rekonstrukciją. Kadangi molų rekonstravimo, kanalo gilinimo ir platinimo darbai gali paveikti esamą Kuršių marių ekosistemą, t. y. nešmenų transportavimą, vandens druskingumą, tėkmės greitį ir t. t., būtina atlikti kompleksinį viso uosto laivybos kanalo hidrodinaminį modeliavimą ir esant poreikiui numatyti kompensacines aplinkosaugos priemones. Todėl privalo būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Dar vienas tikslas, kuris turi būti pasiektas, – nustatyti optimalią rekonstruojamų molų koordinacinę padėtį ir jų konstrukciją, tai leistų labiau ištiesinti įplaukimo kanalą bei užtikrinti dar saugesnę laivybą. Molus teks ilginti ir pakeisti įplaukos kampą.

„Molai turi užtikrinti saugesnes navigacines sąlygas vidiniame uosto kanale, taip pat siekiame, kad jų statyba būtų ekonomiška ir nesukeltų trikdžių laivybai pačiu molų rekonstravimo laikotarpiu. Kadangi Klaipėdos uosto bangolaužiai pastarąjį kartą buvo rekonstruoti 2002 metais, šiuo pirkimu siekiame, kad tiekėjai turėtų patyrusius konsultantus (greičiausiai iš užsienio), kurie turės tokių darbų patirties. Galime pasidžiaugti, kad tam tikras susidomėjimas iš didelę tokių darbų patirtį turinčių kompanijų šiuo pirkimu yra“, – konkurso svarbą komentavo uosto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"