TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas spaudžia verslą dalytis riziką

2011 03 14 0:00
Nepasitvirtinusių investicijų uoste nėra daug.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Siūlymui įforminti ekonominius santykius dvišalėmis sutartimis uosto kompanijos pritarė be entuziazmo. Praktika rodo, kad transporto verslą supurtančios išorinės permainos vyksta neatsižvelgiant į lietuvių pasirašytus popierius.

Pernai gruodį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo pristatytas planas dalytis su kompanijomis atsakomybę už valstybės investicijas buvo sutiktas itin dėmesingai. Nors Uosto plėtojimo taryba tąkart pritarė investicinių projektų planavimo, atrankos ir įgyvendinimo principams, prieš savaitę sukviesti į posėdį uosto naudotojai siūlymą nedelsiant pritarti naujai tvarkai sutiko įtariai. Anksčiau žadėjęs, kad 2011 metais, "kas juda pagal investicijų programą, tas ir judės", dabar E.Gentvilas teigia priešingai - išsisukti nuo sutarties esą nepavyks ir toms kompanijoms, į kurių krantines investuojama šiemet. O jeigu kam nors atrodysią kitaip, jis perspėjo, kad "investicijos bus sustabdytos, kol nebus pasirašyta sutartis".

Pagal KVJUD užmojus tipinio dokumento projektas bus pateiktas balandžio 1 dieną. Tačiau posėdžio dalyviams pastebėjus, kad reikia laiko jam aptarti, įsigaliojimo terminą E.Gentvilas sutiko atidėti ne ilgiau kaip iki liepos pradžios. Klausimo svarstymui užsitęsus, taikdario misiją atlikęs viceministras Arūnas Štaras kompanijų vadovus ramino ir užtikrino, kad klaipėdiečiams susitarti pavyks vietoje, nepainiojant į reikalą ministerijos.

Darbai nuolat vėluoja

Daugeliui uoste iki šiol neįgyvendintų investicinių projektų nepadėjo jokie aukščiausių vyriausybinių institucijų, pradedant Valstybės strateginiu komitetu, Tranzito komisija ar Uosto plėtojimo taryba, pritarimai. Projektai dėl įvairių priežasčių kilnojami iš KVJUD sąmatos į sąmatą ne vienus metus. Galutinis žodis dėl finansavimo tariamas operatyvinio planavimo stadijoje. Tačiau net ir tuomet, kai pinigai skiriami, jie nepanaudojami. Praėjusiais metais taip nutiko dėl teismams apskųstų viešųjų pirkimų konkursų.

E.Gentvilas teigia neatradęs nieko naujo - idėją surašyti įsipareigojimus, ką ir kada kiekviena šalis pastatys, kiek perkraus, anksčiau siūlę krovos kompanijų atstovai, baimindamiesi, kad savo pažadų netesės KVJUD. Tačiau tuometinė uosto vadovybė prisiimti papildomos naštos dėl gresiančių sankcijų nesutiko. Todėl dabar E.Gentvilo tikslas - sustyguoti direkcijos, rangovų ir kompanijų santykius taip, kad tai padėtų kuo greičiau abiem šalims susigrąžinti investicijas.

"Per pastaruosius porą metų iš 60 pradėtų projektų tik 2 buvo įgyvendinti laiku, tačiau ir tie patys - gatvių infrastruktūros, ne hidrotechniniai. Keičiant projektus projektuotojas ir rangovas gaudavo papildomą uždarbį, galimybę ištęsti terminus. Šiemet sausį vėl prasidėjo "pageidavimų koncertas" - gauta 12 prašymų koreguoti techninius projektus. Sunku suprasti, kodėl netikslumų nepastebėta iki pasirašant sutartį. Atsakiau, kad nė vienas nebus koreguojamas. Jei kompanija laiku neįsigyja įrangos, mes taip pat įšaldome pinigus. Nutariau reglamentuoti tokius dalykus", - prieš uostininkų pasitarimą kalbėjo E.Gentvilas. Jis užsiminė, kad principingais veiksmais jis siekia atmesti ydingą praktiką valstybės investicijas mainyti į paramą partijai. "Manęs prašo: duok partijos sąskaitą. Sakau - neduosiu, mes dirbam sutartinių santykių pagrindu. Jų kol kas nėra, bet, manau, nuo balandžio 1 dienos atsiras."

Verslą reguliuoja rinka

Nors E.Gentvilas tikino, kad svarbu ne sankcijos, jis nesirengia "skalpuoti" verslo, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pastebėjo, kad investicijų principus reikėtų labiau atsirinkti, o verslo įsipareigojimus nustatyti įvertinus krovinių atvežimo kliūtis.

"Uosto investicijų naudos gavėjas - valstybė. Krovos kompanijos - tik viena iš rinkos segmento dalių. Ne nuo krovos kompanijos priklauso galimybė geležinkeliu atgabenti krovinį. Mes negalime su klientais pasirašyti krovos sutarčių, kol nežinome geležinkelio tarifų, kol nepradėtas įgyvendinti projektas. Šiemet sausį paaiškėjo, kad "Lietuvos geležinkeliai" įkainius pakėlė 6,5 procento. Galimybė prognozuoti srautus atsiranda tada, kai paaiškėja visos aplinkybės. Sutartis turėtų būti išsamesnė, neapsiribojanti 2 dalyviais, nes kitaip vargu ar ji galima ilgesniam laikotarpiui", - kalbėjo A.Kuzmarskis.

Jo nuomone, prieš pritariant naujai tvarkai reikia išanalizuoti sutarties projektą. Be to, tokį atsakingą dokumentą turėtų pasirašyti ne uosto vadovas, o susisiekimo ministras, kadangi atsakomybę reikėtų padalyti ir Vyriausybei.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos komercijos direktorius Vytautas Kaunas pastebėjo, kad įsipareigojimų sutartis siūloma žinomoms įmonėms, kurios turi rimtų ketinimų ir verslo planų. Todėl šiuo atveju rizikos dėl nesėkmingų valstybės investicijų nereikėtų permesti vien joms.

Tokiai nuomonei pritarė ir profesorius Vytautas Paulauskas, jis sakė, kad rizikos lygis turi būti žinomas iš anksto, todėl pravartu būtų matyti ne vien principus, o visą dokumentų projektą.

E.Gentvilas pažadėjo, kad rizika dalysis, tačiau nesutiko perleisti parašo teisės ministrui Eligijui Masiuliui. Pasak jo, KVJUD sudaromas milijonines investicijų sutartis su rangovais juk pasirašo ne ministro, o uosto vadovo ranka.

Sutartyje - įmonių išpažintis

Uosto naudotojams KVJUD siūloma nauja investicijų tvarka numato, kad kompanijų pateiktus duomenis ir dokumentus vertins bei siūlys pasirašyti sutartį ne Susisiekimo ministerijos sprendimu sudaryta komisija. Sutarties sąlygose bus numatyti abiejų šalių įsipareigojimai dėl hidrotechninės ir kranto infrastruktūros, detalizuoti veiksmų grafikai, sankcijos dėl ne laiku ar netinkamai atliktų darbų. Be kita ko, bus numatyta uosto naudotojo prievolė prisidėti plėtojant valstybinę infrastruktūrą, numatant kompensacijas per suderintą laikotarpį, jeigu jis norės, kad objektas būtų įrengtas arba greičiau, arba kai jo grąža nėra didelė. Taip pat bus numatyti uosto naudotojo įsipareigojimai dėl socialinės ir ekonominės naudos uostui, miestu ir regionui.

Pateikdama paraišką finansuoti darbus išsinuomotoje iš KVJUD teritorijoje, už kurią jau ir taip mokami dideli mokesčiai, kompanija privalės pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl veiklos patikimumo, 5 metų veiklos rodiklius, investicijas, pageidaujamo objekto parametrus. Laivų remonto ir statybos įmonėms teks nurodyti darbuotojų kaitos ir laivų gamybos rodiklius. Uosto naudotojai privalės sudaryti ekonomines prognozes ir pagrįsti laukiamą papildomos apyvartos rezultatą: išanalizuoti situaciją ir rinkos tendencijas, pateikti ketinimų protokolus arba sutartis su klientais, apibūdinti privačių investicijų poreikį ir infrastruktūros mastą, dokumentais paaiškinti galimybes atlikti investicijas pagal balansinius duomenis, sutartis su bankais dėl paskolos ir kitus komercinius dokumentus.

Kol kas neaišku, kaip bus užtikrinama konfidencialios informacijos, jeigu tokios bus reikalaujama, apsauga atrankos komisijoje. Pateiktų dokumentų turinio paviešinimas trečiajai šaliai padarytų daugiau žalos nei duotų naudos. Už duomenų nutekinimą konkurentai gali pasiūlyti nemenką atlygį, o valdininkų imunitetas korupcijai Lietuvoje gana silpnas.

Nepasitvirtinusių investicijų uoste nėra daug. O ilgą pinigų grąžos laikotarpį dažniausiai lemia rangovo ir KVJUD sutarčių apibrėžta objekto kaina, kuriai žemės naudotojai įtakos neturi.

A.Kuzmarskis mano, kad sutartis dėl uosto investicijų turėtų atspindėti ir Susisiekimo ministerijos atsakomybę.

E.Gentvilas teigia, kad išvengti sutarčių nepavyks net pradėtų objektų naudotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"