TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostas stichijos neišsigando, bet gyventojai šlapo

2007 07 10 0:00

Savaitgalį liūtys tapo pagrindiniu rūpesčiu visuose šalies regionuose.

Pasak Klaipėdos uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, blogas savaitgalio oras nesutrikdė uosto darbo, nors retsykiais vėjas gūsiuose sekmadienį siekė 24 metrus per sekundę. Laivyba vyko kaip įprasta.

Upės artėja prie žemaičių sodybų

Vakar Kretingos civilinės saugos darbuotojai stebėjo vandens lygį Akmenos upėje ir prie jos įkurtų sodų bendrijų pirmininkus perspėjo apie potvynio pavojų.

Kitose pajūrio vietovėse gyventojai ir įmonės iš rūsių pumpavo ar kibirais sėmė vandenį, bet didelių gamtos stichijos nuostolių Vakarų Lietuva išvengė.

Ištuštėję pajūrio kurortai skaičiavo verslo nuostolius, bet nuobodžiaujančių turistų antplūdį pajuto uostamiesčio kavinės ir didieji prekybos centrai - jie gavo daugiau pajamų.

Klaipėdos apskrities civilinės saugos budėtojas Mindaugas Dapkūnas LŽ teigė, kad pastarųjų dienų liūtis pajūryje nebuvo tokia grėsminga kaip 2005 metais, kai Akmenos upė, pralaužusi užtvanką ties Kretinga, potvynio bangą atginė į Danės upę. Tuomet netikėtai buvo užlietos kelių sodų bendrijų teritorijos, naujos statybos būstai Klaipėdoje upės slėnyje ir Klaipėdos senamiestis.

Pasak specialisto, potvynio banga ir dabar galima, nes Akmenos upėje vanduo praėjusią parą pakilo 116 centimetrų, iki 423 centimetrų, ir visu metru viršijo kritinę ribą. Kol kas užlieta tik "Vienkiemio" turizmo sodyba prie Kretingos. Ištvinusi Minija ties Kartena kaimiečiams didelių nuostolių nepridarė, nors dėl elektros įrangos gedimo sekmadienio naktį be elektros buvo likę Darbėnų gyventojai.

Neringos savivaldybės specialistas Alvydas Pukinskas sakė, kad kol kas nė vienas gyventojas nesikreipė dėl nuostolių. Užlietas Nidos kelias didelės žalos vairuotojams nepridarė, o prie vėjo išverstų medžių neringiškiai esą pripratę.

Klaipėdoje dėl perpildytos lietaus vandens kanalizacijos bene labiausiai nukentėjo Mokyklos gatvės privačių namų rajonas. Užtvindytuose rūsiuose sugedo dujinių katilų elektronika, todėl žmonės nuostolius skaičiuoja šimtais ir tūkstančiais litų. Nė vienas gyventojas, po 2005 metų potvynio pateikęs pretenzijas bendrovei "Klaipėdos vanduo", nuostolių atlyginimo nesulaukė.

Uostamiesčio Aguonų gatvės gyventojas Gintautas Matulis sakė

šįkart nenusileisiąs, kadangi sutartyse su gyventojais "Klaipėdos vanduo" įsipareigoja vandenį tiekti ir nuotekas priimti, o sena miesto kanalizacija vandens nepaima.

Tačiau šios bendrovės vadovas Leonas Makūnas LŽ aiškino, kad Statybos techninis reglamentas gyventojus įpareigoja vamzdyne įrengti atbulines sklendes ir pasirūpinti rūsių saugumu. Žalos atlyginimo esą galima tikėtis tik tais atvejais, kai dėl vandens tinklų avarijos paplaunami pastatai, griūva sienos.

"Mokyklos gatvė yra viena iš 20 problemiškų Klaipėdos vietų, kurių lietaus vandens kanalizaciją savivaldybė numato tvarkyti iš Europos Sąjungos lėšų. Mūsų įmonei tokie darbai per brangūs", - aiškino L.Makūnas.

Draudimo įmonių žalų centrai vakar teigė sulaukę kiek daugiau nei įprasta skambučių iš pajūrio dėl vandens pridarytų eibių, bet jie nerodo nuostolių masto.

Įgriuva atsivėrė dar prieš liūtis

Panevėžys garsėja kaip bene labiausiai liūčių merkiamas rajonas Lietuvoje, tačiau gausūs krituliai didelių nuostolių čia nepridarė. Vis dėlto pripažįstama, jog žmonės patyrė nemažai neigiamų emocijų regėdami aklinas lietaus sienas, neišvažiuojamas centrines miesto gatves, patvinusius savo sodus bei daržus.

Bene daugiausia liūtys žalos pridarė Panevėžio regiono keliams ir miesto gatvėms. Labiausiai nukentėjo visai neseniai už ES lėšas nutiestų kelių, iš Panevėžio vedančių į Kupiškį bei Pasvalį, ruožai. Liūtys paplovė dar nesutvirtėjusius šių magistralių šlaitus. Pačiame Panevėžyje keliose vietose įdubo asfaltuotos gatvių dangos, esančios virš požeminių komunikacijų. Ne vienoje vietoje susmuko paplauta žemė po šaligatviais.

Beje, nuo padidėjusio kritulių kiekio nenukentėjo netgi karstinis regionas, apimantis dalį Panevėžio, Pasvalio bei Biržų rajonų. Paradoksas, tačiau paskutinė dviejų metrų gylio ir keturių metrų pločio įgriuva Pasvalio rajone atsivėrė likus dienai iki liūčių pradžios.

Nemalonių įspūdžių teko patirti žmonėms, po liūčių susiruošusiems į Panevėžio kapines. Ne vienas rado didžiules įdubas neseniai palaidotų mirusiųjų kapvietėse. Negana to, kapinėse lūžo lietaus įmerkti medžiai. Keliolika medžių nulūžo ir pačiame Panevėžyje. Laimė, virstantys medžiai avarinių situacijų nesukėlė, praeivių nesužeidė.

Apie gausius kritulius byloja gerokai patvinę per Panevėžį tekantys Nevėžio upė bei Žagienės upelis. Civilinės saugos specialistai tvirtina, kad iki kritinio lygio ištvinusioms upės dar toloka, tad potvynis Panevėžyje negresia.

"Panevėžio gatvių" direktorius Gintaras Petrauskas teigė, jog porą sykių nuo liepos pradžios pliaupusios, gatves bei žmonių rūsius tvindžiusios liūtys praplovė užsikimšusius lietaus kanalizacijos šulinius. Išplauti šuliniai esą tapo pralaidesni, todėl taip, kaip liepos pradžioje, miestas veikiausiai nebebus apsemtas, kad ir kiek kritulių iškristų.

Dzūkai šaukėsi gelbėtojų ir elektrikų

Liūtys Dzūkijoje didelės žalos taip pat nepridarė. Ugniagesiams gelbėtojams teko keliolika kartų važiuoti padėti žmonėms - atkimšti lauko kanalizacijų, išsiurbti vandenį iš užlietų rūsių, pašalinti vėjo nulaužtas šakas ir išverstus medžius nuo važiuojamosios dalies.

Anot Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Andriaus Kandratavičiaus, nuo didelio kritulių kiekio įmirko žemė ir šaknys nepajėgė prieš stiprų vėją atlaikyti medžio svorio.

Alytuje teko nupjauti medį, užvirtusį ant automobilio stogo.

Dėl gausaus lietaus daugiau nei įprastai darbo turėjo ir elektrikai. Vakar rytą dėl nutrauktų elektros laidų 20 Alytaus rajono gyventojų neturėjo elektros, buvo užfiksuoti 8 gedimai žemos įtampos tinkluose, net 6 gedimai įvyko dėl gandralizdžių, kurie permirkę virto ant laidų ir juos nudegino. Anot Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono direktoriaus Vito Blažausko, visus gedimus tikimasi likviduoti iki antradienio.

Parengta pagal Vidos Bortelienės, Daivos Baronienės, Ritos Krušinskaitės pranešimus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"