TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste - darbų atoslūgis

2012 03 07 6:00

Praėjusiais metais sparčiai kilusi Klaipėdos krovos kompanijų apyvarta šiemet sulėtėjo. Specialistai tikina, kad vangi pradžia neparodo visų metų eigos, nors nerimo nuotaikų kelia.

Klaipėdos uosto vadovai pritaria Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei, kad Europos Sąjungos (ES) ekonominių sankcijų Baltarusijai išplėtimas tik padidintų Rusijos įtaką ir visiems labiau pakenktų nei padėtų.

"Jeigu kam kyla noras skriausti Baltarusiją, tas turi suprasti, kad skriaus ir mus. Dar 2008 metais esu rašęs, kad svarstydami demokratijos būklę Baltarusijoje neturime pamiršti ekonominių santykių. Manau, kad nebus pridirbta kvailysčių, jeigu tik mūsų pareigūnai jų patys nepridarys", - teigė uosto vadovas ir buvęs Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas.

Pastaraisiais metais Baltarusijos prekyba per Klaipėdos uostą stabiliai didėjo ir pernai sudarė maždaug 9 mln. tonų krovinių - ketvirtadalį visos apyvartos. Krovos kompanijos nuogąstauja, kad jei šis srautas pasuktų pietų kryptimi - per Ukrainą ir Rusiją, Klaipėdos uosto investicijų grąža sulėtėtų, transporto sektorius prarastų daug pajamų.

Vasaris geras kaimynams

Apyvartos pagyvėjimo dėl šaltos žiemos ir užšalusių Rusijos Baltijos uostų, kaip buvo jaučiama pernai ir tikėtasi šiemet, Klaipėda nesulaukė. Pernai visus džiuginęs nusistovėjęs mėnesio apyvartos rodiklis - vidutiniškai 3 mln. tonų - praranda blizgesį.

Sausį mūsų uoste krovos smuktelėjimas 9,4 proc., palyginti su 2011 metų sausiu, buvo pateisinamas užsitęsusių švenčių poveikiu - esą tai tradicinis svyravimas. Tačiau vasarį apyvarta krito 19,5 proc. ir uostą nutempė dar žemiau. Bendras pokytis, palyginti su praėjusių metų pirmaisiais dviem mėnesiais, sudaro 14 procentų.

Per du mėnesius perkrauta 5,25 mln. tonų krovinių, 870,7 tūkst. tonų mažiau per tą patį laikotarpį pernai. Užtat didelių sezoninių pokyčių pajuto Ryga (+700 tūkst. tonų) - arčiausiai Maskvos esantis tranzitinis uostas - ir Ventspilis (+1,4 mln. tonų). Ten padaugėjo ne tik anglių ir naftos (šiam kroviniui reikalingas atšildymas), bet Rygoje - ir konteinerių. Talinas taip pat padidino krovos apyvartą, nors nedaug.

"Mes anglių nekrauname, o konteinerių kiekis ir pas mus didžiausias per visus pastaruosius trejus metus. Birių trąšų apyvarta krito visur. Kadangi Klaipėda trąšų krauna daugiausia, tai ir kritimas čia ryškiausias", - aiškino Artūras Drungilas, uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius. Praėjusių metų pabaigoje jis įžvelgė, kad po rekordinio šuolio gali būti apyvartos lėtėjimas, todėl iškelta pagrindinė užduotis 2012 metais stabilizuoti pasiektą lygį.

"Scandlines" įtaka

Klaipėdiečiams nemalonu, kad rezultatus gerino ir pats artimiausias konkurentas - Liepojos uostas, turintis vokiečių kompanijos "Scandlines" ro-ro keltų liniją į Vokietiją. "Pagrindinė Liepojos augimo priežastis - "Scandlines". Kompanija yra parduodama, Liepojos linijai skirtas antras laivas, todėl dabar yra geras susisiekimas su Vokietija: 5 išplaukimai per savaitę, geras laiko grafikas, kainos truputį mažesnės negu plaukiant iš Klaipėdos. Rinka sureagavo ir pasinaudojo pigesniais tarifais. "Scandlines" nori atrodyti patraukliau tiems, kurie kompaniją pageidaus įsigyti. Tarp pastarųjų yra ir DFDS", - kalbėjo A.Drungilas.

Paklaustas, kaip tokią informaciją pavyko išsiaiškinti, jis sakė stebėjęs ir lyginęs situaciją, be to, apie tai kalbėjęs su Klaipėdos uosto partneriais - kompanijos DFDS atstovais. Per pirmuosius du mėnesius DFDS ro-ro krovinių apyvarta Klaipėdos uoste smuktelėjo beveik 9 proc., nors perspektyva ro-ro rinkoje įžvelgiama nebloga.

"Scandlines" šiuo metu, ko gero, yra antra pagal dydį, po DFDS, regiono laivybos kompanija, turinti 19 keltų ir vykdanti 9 maršrutus tarp 14 uostų Baltijos jūroje. Ji įkurta 1998 metais, susijungus didžiausioms Danijos ir Vokietijos nacionalinėms keltų kompanijoms. Prieš keletą metų pasitraukusi iš Klaipėdos, ji įsitvirtino Latvijoje. Iš Liepojos ir Ventspilio keltai plaukia į Travemiundę, miestelį, esantį netoli Liubeko ir Kilio. Tai kelia konkurenciją "DFDS Seaways" Klaipėdos-Kilio linijai.

Trūksta vagonų

Pasak A.Drungilo, dabartinė Klaipėdos uosto padėtis signalizuoja apie sąstingį trąšų rinkoje - vis dar nepasirašytos Baltarusijos prekybos sutartys su Kinija ir Indija. Tačiau tikimasi, kad netrukus, jeigu neiškils politinių kliūčių, galinčių pakeisti Baltarusijos planus dėl Klaipėdos uosto, rezultatai turėtų pasitaisyti. Trąšų išvežimas pajudėjo, kovo viduryje užsakytas "Postapanamax" tipo laivas iš Klaipėdos turėtų išvežti itin didelį kiekį kalio trąšų.

Kur kas blogiau, kad trūksta vagonų kitiems tranzitiniams kroviniams atvežti ir išvežti. "Anksčiau buvo didelis bendras vagonų parkas, kurį galėjo naudoti visi vežėjai, tarp jų ir "Lietuvos geležinkeliai". Dabar Rusijoje ir Ukrainoje vagonų parkai pervedami į steigiamas antrines įmones, tad iškart išauga ekspeditorių sąnaudos. Laimi tas, kuris turi didesnį bendrą vagonų ir platformų parką, o tai, aišku, Rusija. Mūsų ekspeditoriai sako, kad užklausų dėl krovinių gaunama ne mažiau nei pernai, tačiau neįmanoma patvirtinti pristatymo terminų, nes nežinia, ar bus vagonų", - gana miglotą naujų rekordų perspektyvą piešė uosto direkcijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"