TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste krizės pabaigą skelbia valdininkai

2010 06 07 0:00
Ekonomikos atsigavimą liudija ir auganti konteinerių krova.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Didėjanti krovinių apyvarta Klaipėdos uoste įkvėpė šio valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovus skelbti apie atsigaunančią ekonomiką.

"Galiu oficialiai pareikšti - krizė baigėsi. Taip kalbu galvoje turėdamas gegužės mėnesio Klaipėdos uosto krovos rezultatus. Penktojo šių metų mėnesio krova buvo didžiausia per pastaruosius 17 mėnesių. Be to, ekonomikos atsigavimą liudija ir plataus vartojimo prekių paklausos augimas, kurį atspinti nuo šių metų vasario didėjanti konteinerių krova", - džiaugėsi Artūras Drungilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos rinkodaros direktorius.

Daugėja konteinerių.

Vien per gegužę Klaipėdos uosto krovos kompanijos perkrovė 2,58 mln. tonų krovinių, arba 11,5 proc. daugiau nei tą patį 2009 metų mėnesį. Iš viso per penkis šių metų mėnesius uoste perkrauta 12,526 mln. tonų krovinių, 15,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų perkrauta 10,821 mln. tonų.

Konteinerių gegužę Klaipėdos terminaluose perkrauta rekordiškai daug - 25,4 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių vienetų), arba 19,2 proc. daugiau nei pernai gegužės mėnesį.

Beje, praėjusiais metais Klaipėdos konteinerių terminaluose buvo perkrauta net trečdaliu mažiau krovinių, 248 tūkst. TEU, nei rekordiniais 2008-aisiais. Prieš dvejus metus Lietuvos uostas perkrovė 373 tūkst. TEU ir tapo konteinerių krovos lyderiu Baltijos šalių uostuose.

Šiemet gegužę ro-ro krovinių perkrauta 376,2 tūkst. tonų - net 34,8 proc. daugiau nei 2009 metų gegužę. Tai yra didžiausias mėnesio rodiklis nuo 2009 metų.

Ratinės technikos perkrauta 19,7 tūkst. vienetų. Tai 32,5 proc. viršija praėjusių metų rodiklį, jis taip pat yra didžiausias nuo praėjusių metų pradžios. Per Klaipėdą gabenami baltarusiški traktoriai ir sunkvežimiai.

Plaukia didesni laivai

KVJU kapitonas Viktoras Lukoševičius teigė, kad didžiausias šių metų paradoksas yra tai, kad didėjant krovai mažėja į uostą atplaukiančių laivų. Praėjusį mėnesį į Klaipėdos uostą užsuko tik 585 laivai. Pernai tuo pat metu uostas sulaukė 622 laivų.

"Tačiau šis rezultatas yra džiuginantis, mat mažiau laivų į Lietuvą atplukdė daugiau krovinių. O tai reiškia, kad kroviniai gabenami didesniais laivais. Tai puikiausiai parodo uosto galimybes", - sakė V.Lukoševičius.

Kita priežastis, kodėl į Klaipėdą plaukia didesni laivai, - nuo šių metų kovo 19 dienos įsigaliojusios mažesnės uosto rinkliavos. Tai esą ir sudaro palankesnes sąlygas į vienintelį šalies jūrų uostą atplaukti didiesiems kruiziniams, linijiniams bei trampiniams (neturintiems nustatyto tvarkaraščio - red.) laivams.

Kompensacijos žvejams

2010 metų gegužės 7 dieną KVJU direkcija septynioms žvejybos įmonėms pervedė apie 500 tūkst. litų. Taip buvo kompensuota už sustabdytą verslą bei nuostolius, patirtus pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei šiemet sausį valant užneštą uostą ir pilant išsiurbtą gruntą Melnragės bei Girulių rajono priekrantėje.

Pagal galiojančią tvarką iš uosto išsiurbtą švarų gruntą privaloma pilti į jūrą netoli kranto, kad bangos jį išskalautų ir maitintų paplūdimius. Išsiurbtas švarus uosto gruntas pilamas į jūrą ties Girulių paplūdimiais.

Tačiau priekrantės žvejai sukilo ir pareikalavo kompensacijų už verslo žlugdymą bei galimų žuvų nerštaviečių naikinimą.

Kas turi kompensuoti žvejams padarytą žalą už sustabdytą veiklą bei patirtus nuostolius, šiais metais tarėsi Susisiekimo, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai.

Balandžio 28 dieną susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasirašė įsakymą, kuriuo kompensacijas žvejams privalėjo sumokėti KVJU direkcija. "Visada akcentavau, kad uosto direkcija turėtų sumokėti trečdalį kompensacijų sumos, nes gruntą pylėme į pakrantę ne savo noru, o Aplinkos ministerijos padalinių nurodymu. Prievolę mums vieniems kompensuoti žvejams patirtą žalą priimu su tam tikru apgailestavimu. Kita vertus, džiugu, kad išspręsime šį klausimą, dėl kurio visų pirma vyksta tam tikras susipriešinimas su žvejais, o antra ir svarbiausia - trukdomi uosto infrastruktūros plėtros darbai", - sakė KVJU direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Brangs žemės nuoma

Uosto direkcijos vadovas taip pat pranešė, kad pagaliau susitarta su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija dėl naujų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo taisyklių. "Pagaliau susitarėme, kad žemės nuomos mokesčio dydis taip pat priklausys ir nuo naudojamų krantinių ilgio. Artimiausiu metu šias taisykles teiksime pasirašyti susisiekimo ministrui. Žinoma, pritaikius naujas taisykles žemės nuomos mokestis vienoms kompanijoms padidės, kitoms sumažės. Tos bendrovės, kurios naudoja daugiau krantinių, mokės brangiau. O toms, kurios naudoja mažiau, nuomos mokestis mažės. Galiu jau dabar pasakyti, kad šios taisyklės bus naudingos krovinių terminalui, kuris naudoja tik vieną krantinę, bei konteinerių terminalui. Didžiosioms kompanijoms - "Klasco", "Begai", "Klaipėdos Smeltei" - nuomos mokestis truputį padidės", - sakė E.Gentvilas.

Jo teigimu, KVJU direkcijos pajamos iš žemės nuomos mokesčio kitąmet turėtų padidėti maždaug 5 procentais. 2009 metais šios rūšies mokestis uosto administracijos kasą papildė 20 mln. litų. Šiemet tikimasi gauti apie 21 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"