TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste metų pradžia gera, sėkmė – trapi

2016 02 18 6:00
Dabar keltai į Kylį plaukia ne 6, o 7 kartus per savaitę, Į juos papildomai galima paimti 150-170 neplanuotų gabenti mašinų su rusiškais numeriais – kaskart po 20-30. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Sausį Klaipėdos uosto nepaveikė jūrų prekybos stagnacija, juntama visame Baltijos regione. Tačiau naujų krovos rekordų prognozes temdo prasta Rytų kaimynių ekonominė ir politinė situacija.

Puikus metų startas, kai sausio mėnesį, palyginti su sausiu pernai, krova Klaipėdos uoste didėjo 5 proc., arba 163 tūkst. tonų, iki 3,38 mln. tonų, nekelia optimistinių pasvarstymų apie 2015 metų rekordinio 38,5 mln. tonų rezultato pagerinimą. Nors uosto bendrovės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus teigimu, planuoja didesnes apyvartas, stebint, kas vyksta į Rytus nuo Lietuvos, prognozės neatrodo patikimos. Latvijos, Estijos ir Rusijos uostuose sausį krovinių mažėjo.

Keltus užplūdo rusų vežėjai

Pastarųjų dienų karščiausia tema Klaipėdos uoste – vilkikų eilės prie terminalų – baigia išsisemti, nors rengti reportažų apie prekybos srautų išsiskaidymą vis dar atvyksta žurnalistų iš Rusijos ir Lenkijos. Visi domisi, kaip Klaipėdos uostui sekasi perimti neplanuotus krovinius.

Lenkijos ir Rusijos nesutarimai dėl tranzito leidimų dalį krovininio transporto priemonių nuo vasario 2 dienos atginė į Klaipėdos uostą. Tačiau anksčiau susidariusios 2 kilometrų ilgio vilkikų eilės, laukiant išplaukti į Kylį, jau nebeliko – uosto įmonės operatyviai sureagavo į pokyčius ir bendrovė „DFDS Seaways“ nuo praėjusio savaitgalio į Vokietiją plaukusį mažesnį keltą pakeitė didesniu – Švedijos linijos keltu. Šis greitesnis laivas leido sutankinti grafikus – dabar keltai į Kylį plaukia ne 6, o 7 kartus per savaitę. Į juos papildomai galima paimti 150–170 neplanuotų gabenti mašinų su rusiškais numeriais – kaskart po 20–30, atsižvelgiant į tai, kiek lieka laisvų vietų priėmus nuolatinius klientus. Kiek toks krovininio transporto antplūdis uoste Tarptautinėje jūrų perkėloje truks, priklauso nuo lenkų ir rusų valdžios derybų.

Ro-ro terminalų operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO pažymi, kad būtų pajėgi nuolat priimti ir keturiskart didesnį vilkikų srautą jūrų perkėloje, bet viskas priklauso nuo laivų reisų skaičiaus. Visi vilkikai šiuo metu įleidžiami į Tarptautinės jūrų perkėlos terminalo teritoriją, kur vairuotojams sudarytos sąlygos laukti.

Pasak A. Vaitkaus, jau sausį ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 5 proc., o vasarį dėl rusų vežėjų srauto rezultatai bus dar geresni. Kai kurie vilkikai iš Rusijos krovinių pristatymo taškus pasiekia plaukdami į Švediją ir toliau važiuodami per Daniją, todėl darbo užtektinai turi ir Centrinis Klaipėdos terminalas.

„Nuo pat pirmų dienų sureagavome į rusų vilkikų eiles – prie Kairių gatvės pastatėme vairuotojams tualetus, šiukšlių dėžes, prausyklas. Yra tekę matyti eilių Baltarusijos, Rusijos pasienyje. Klaipėdoje laukiančių vairuotojų gyvenimo kokybė tikrai geresnė. Uosto terminalai 100 proc. buvo pasirengę dirbti, o papildomo laivo rinkoje šiuo metu nėra“, – kalbėjo A. Vaitkus apie situaciją keltų terminaluose.

Kaimynų krova mažėja

Vasario mėnesį uostą aplankiusi kita svarbi žinia yra susijusi su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. „Pagal pasaulio patirtį, SGD terminalai iki pajėgumo įsibėgėja per 2–3 metus. Tai matome ir Klaipėdoje. Šiemet Klaipėdos SGD terminalo krova turėtų būti 3 kartus didesnė nei pernai. Skaičiuojant tonomis, tai sudarytų maždaug 800 tūkst. tonų. Mat atsirado naujas dujų pirkėjas – bendrovė „Achema“, – kalbėjo apie dujovežio „Arctic Aurora“ atplaukimą vasario 16 dieną uosto generalinis direktorius, pažymėdamas, kad didesnį terminalo apkrovimą nulėmė komercinės sąlygos.

Sausio mėnesį uosto apyvartą smarkiai kilstelėjo skystieji kroviniai, kurių pilta 33 proc. daugiau nei pernai sausį. Birių krovinių padaugėjo 7 proc., generalinių sumažėjo 4,5 proc., o konteinerių tonažas smuko 18 procentų. Konteinerių vienetais buvo tik 7,5 proc. mažiau, o tai rodo, kad gabenama daug tuščių.

Ūkinės veiklos amplitudė, A. Vaitkaus teigimu, nuolat šokinėja aukštyn ir žemyn, o tai trukdo prognozuoti, kad sausio sėkmė lydės visus metus. Neigiamas tendencijas gali pranašauti prasta metų pradžia kaimynų uostuose: šiemet sausį, palyginti su pernai, Rygoje krovinių sumažėjo 6,8 proc., Taline – 7,4 proc., Ventspilyje kritimas siekia 30 procentų. „Yra didelė tikimybė netekti dalies tranzitinių krovinių“, – svarstė A. Vaitkus trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Pastaruoju metu tranzito dalis nusistovėjo prie 40 proc. visos krovos, labiausiai Klaipėdos uosto rezultatus veikia Baltarusijos užsienio prekyba. Rusijos krovinių per Klaipėdos uostą gabenama nedaug – 2015 metais, KVJUD duomenimis, jie sudarė vos 5 proc. viso kiekio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"