TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste neramu dėl mažo prieaugio

2015 05 13 6:00
Pastaruosius trejus metus Klaipėdos uosto krova svyruoja tarp 36-37 mln. tonų. LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdos uoste šiemet per 4 mėnesius krauta 12,1 mln. tonų krovinių, 2,4 proc. daugiau nei pernai, bet verslo toks tempas netenkina. Norima išsiaiškinti, kokiu masalu klientus vilioja kitų šalių uostai.

Užuot tarpusavyje draskiusis dėl tų pačių klientų krovinių, metas iš naujo įvertinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir ką nors paveržti iš kaimynų.

Taip nusprendusi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija siūlo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai užsakyti studiją, kuri apžvelgtų situaciją Baltijos jūros pakrantėse ir kartu atspindėtų projekto „Rail Baltica 2“ įtaką vežant tranzitinius krovinius per Klaipėdą. Manoma, kad geriausiai tokį darbą atliktų ir nešališkų rekomendacijų pateiktų jūrines vizijas sėkmingai kuriantys olandų ar belgų konsultantai.

Planai neatspindi kliūčių

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško kompanijų, galinčių parengti uosto žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros bendrąjį planą, kuris numatytų veiklos perspektyvą ir plėtros viziją iki 2040 metų. Paraiškų priėmimo terminas - iki birželio 4 dienos. Konkursą laimėjęs rangovas per beveik dvejus metus (23 mėnesius) turės parinkti naujas teritorijas krovos ir logistikos veiklai bei privažiuojamiesiems keliams, dokumentus suderinti su savivaldybe, kuri naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą dėlios tik 2017 metais. Pirmą kartą rengiamas toks platus dokumentas (iki šiol uosto teritorijos planuojamos dalimis) turės remtis atnaujinta prekybos srautų analize.

Nors anksčiau yra parengti du Klaipėdos uosto perspektyvų tyrimai, paremti krovos kompanijų duomenimis, pasaulio prekybos ir laivybos tendencijomis, bet pastarojo meto pašliję Rytų ir Vakarų prekybos santykiai bei Europos Sąjungos ekologiniai reikalavimai laivybai sumaišė visas jūrų verslo kortas.

Iš 2011 metais „Ernst&Young Baltic“ parengtos uosto plėtros į šiaurę (Melnragės uosto) galimybių studijos matyti, kad 2015 metais Klaipėdoje buvo tikimasi, pagal optimistinį scenarijų, 49 mln. tonų krovinių, o pagal pesimistinį – 40 mln. tonų. Realybė tokia, kad šiemet, kaip pernai ir užpernai, uosto krova svyruos tarp 36-37 mln. tonų. Vokiečių projektuotojai prognozavo, kad 2030 metais Klaipėdos uostas kraus 67 mln. tonų, 2040 metais – 88 mln. tonų. Įskaitant SGD terminalo apyvartą – atitinkamai milijonu tonų daugiau.

2014 metų vasarą baigtas kompanijos „Sweco“ Klaipėdos uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo planas, kuriuo turės remtis ir bendrojo plano kūrėjai, orientuotas į panašius ilgalaikius rezultatus. Pagilinus ir išplatinus kanalą, perstačius molus ir krantines (darbų etapai priklausys nuo valstybės finansinių galimybių) mūsų uoste po dviejų dešimtmečių planuojama krauti 89 mln. tonų krovinių.

Nori žvilgsnio iš šalies

Kompanijos „Bega“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis uosto taryboje kėlė klausimą, kodėl tranzitinius krovinius vežant Klaipėdos uostui atsiranda naujų konkurentų. Jo manymu, laikas įvertinti mūsų uostą lyginant su kitais ir išanalizuoti galimus alternatyvius maršrutus tarifų kainodaros, technologijų, sienos kirtimo procedūrų, vagonų apyvartumo ir kitais atžvilgiais.

„Be tarifų, transportavimo maršrutui įtakos daro uosto parametrai, geležinkelių linijos pralaidumas, tranzitą reglamentuojančių institucijų reikalavimai, transporto objektų priklausomybė tam tikram savininkui ir kiti faktoriai. Anksčiau menkai jautėme Estijos ir Suomijos uostų įtaką - tiek Talino, tiek Kotkos. Dabar jie savo pozicijas kelia agresyviai. Iš už Uralo, Sibiro kroviniai vyksta į Suomiją, vien trąšų – milijonas tonų. Silamejės konkurencija taip pat galinga - tai artimiausias kelias Kazachstano ir Rusijos kroviniams. Lenkijos Gdansko ir Gdynės uostai orientuoti į Vidurio Europą. Tranzitinių krovinių Latvijos uostuose – 70-75 proc., Lietuvoje – 30-40 procentų. Studija turėtų apimti visus kaimynų uostus lanku nuo Gdansko iki Turku“, - teigė A. Kuzmarskis.

Krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos požiūriu, konkurencingumo studija turėtų vertinti ir projekto „Rail Baltica 2“ poveikį. „Į Klaipėdą vėžė neužsuks. Kai kurie Europos ro-ro kroviniai galbūt bus perkelti ant geležinkelio platformų, keliaus per Rygą, Taliną. Vėžę juk reikės prižiūrėti, sąnaudos didės. Kaip tai paveiks „Lietuvos geležinkelių“ kainodarą? Kokius mums taikys tarifus? Reikia analizės", - kalbėjo V. Šileika.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus pritarė, kad žvilgsnis iš šalies reikalingas. „Gera studija – didelis turtas. Esame siaurame koridoriuje, bet ekonominiam vertinimui sudėlioti reikėtų ir Susisiekimo ministerijos pozicijos“, - sakė A. Vaitkus ir pažadėjo klausimą pristatyti rekomendacijas Vyriausybei teikiančiai Uosto plėtojimo tarybai.

Daug vilčių dėl tranzitinių krovinių Klaipėdos uostas susiejęs su Kinija, bet kol kas judama mažais žingsneliais. Tolimos šalies delegacijos atvyksta kasmet, bet didžiausia tikimybė sulaukti pažangos iš Baltarusijoje industrinį parką pastačiusios ir logistikos centrą įkūrusios valstybinės korporacijos „China Merchants Group“. Transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto vystymo bei finansų grupės „China Merchants Group“ atstovai šiomis dienomis buvo atvykę į Klaipėdą tartis dėl krovinių vežimo iš Minsko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"