TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste rekonstruoti geležinkeliai

2008 10 10 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Rekonstravus ir praplėtus geležinkelio kelius pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje, sudarytos geresnės sąlygos kroviniams į uostą atgabenti ir iš jo išvežti.

Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, šiemet rugsėjo mėnesį Lietuvos transporto sektorius - vežėjai, geležinkeliai ir jūrų uostas - sukūrė net 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). "Todėl mes pripažįstame, kad ši ekonomikos sritis yra svarbi mūsų šaliai ir jos žmonėms, - rekonstruoto geležinkelio kelyno atidarymo ceremonijoje kalbėjo ministras. - Valstybė turi gerinti sąlygas šiam verslui, tobulinti infrastruktūrą, kuria naudojasi vežėjai, uostininkai ir geležinkelininkai. Atsižvelgiant į tai, jog krovinių srautai Klaipėdos uoste nuolat auga, o net 80 proc. visų krovinių į uostą atvežama ir išvežama geležinkeliu, būtina didinti ir krovinių atvežimo bei išvežimo galimybes, todėl tenka rekonstruoti ir plėsti privažiavimo kelius, ypač geležinkelius."

Naujai įrengtas kelynas ypač svarbus uostui: jis pagerino privažiuojamųjų geležinkelių būklę uosto pietinėje dalyje, supaprastino ir gerokai praplėtė krovinių priėmimą geležinkeliais į tris krovos kompanijas: "Klaipėdos Smeltę", Birių krovinių terminalą ir Šaldytuvų terminalą. Iki šio kelyno įrengimo LKAB "Klaipėdos Smeltė" vienu metu savo teritorijoje galėjo laikyti apie 50 vagonų. Po šio projekto įgyvendinimo vien kelyne papildomai galės stovėti apie 126 vagonai.

Laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" prezidento Martino Gusiatino teigimu, per visus 2006 metus jo kompanijoje buvo perkrauta apie 20 tūkst. vagonų, o šiemet tik per 9 mėnesius - jau per 30 tūkstančių.

Bendra šio projekto, kurio metu buvo pertvarkyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) pietinės dalies geležinkeliai nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvės vertė 26,315 mln. litų. Objektas iš dalies buvo finansuojamas iš 2004-2006 metų ES paramos lėšų: apie 15,237 mln. litų sudarė Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos, likusią dalį lėšų, 11,078 mln. litų, skyrė KVJU direkcija. Įgyvendinant šį projektą geležinkelio Nemuno gatvės kelyne buvo įrengtos penkios naujos geležinkelio atšakos, kurių bendras ilgis 3,3 km. Kadangi KVJU direkcijai pavyko susitarti su savininkais dėl pastatų, kurie trukdė geležinkelių plėtrai išpirkimo kainos, buvo nupirkta, nurašyta ir nugriauta keletas jų. Be to, rekonstruoti, perkelti ir naujai įrengti inžineriniai-komunikaciniai tinklai.

Nepaisydamas lėtėjančios mūsų šalies ekonomikos, Klaipėdos uostas toliau demonstruoja įspūdingą augimą. Per 9 šių metų mėnesius perkrauta net 23,14 mln. tonų krovinių. Tai 13,2 proc. daugiau nei per 9 praėjusių metų mėnesius. Pagal krovos rezultatus Klaipėdos uostas, pirmą kartą istorijoje, šiemet tapo didžiausiu Baltijos šalių uostu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"