TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste ryškėja keleivių terminalo kontūrai

2011 02 28 0:00
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas pradedamas statyti nuo pirso, prie kurio vienu metu galės švartuotis 2-3 laivai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uosto direkcijai įveikus kelerių metų pasirengimo statyboms slenkstį, akvatorijoje šią žiemą kalami daugiau kaip 200 mln. litų vertinamo keleivių ir krovinių terminalo poliai.

Bendrovės "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" (KKKT) generalinis direktorius Benediktas Petrauskas pasakoja, kad savo kabinete turi pasikabinęs visų susisiekimo ministrų, kurie yra pritarę uostamiesčio savivaldybės planams statyti keleivių terminalą, portretus. Jų yra keturi. "Nuo sumanymo statyti terminalą pradžios pasikeitė trys Vyriausybės, visos į savo programas buvo įrašę, kad jo reikia, buvo numatę europinį finansavimą. Tačiau statybos pabaiga, vietoj valstybės tūkstantmečio paminėjimo datos, 2009 metų birželį, nusikėlė į 2013 metus", - užtrukusio pasirengimo peripetijas dėsto B.Petrauskas.

Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas teigia nesigilinęs, kokios buvusios ankstesnės kliūtys, nes jam pakakę ir vienos - dėl apskųsto rangovo parinkimo konkurso pernai pusei metų buvo įšaldyta darbų pradžia. Dėl to iš numatytų šiai statybai 2010 metais 41 mln. litų spėta panaudoti tik vieną milijoną.

Neaiškus paramos dydis

Didžiulis projektas padalytas į keletą dalių ir statybos etapų, dalies jų ir finansavimas - iš skirtingų šaltinių. Terminalo teritoriją kertantis jau baigtas geležinkelio viadukas, kainavęs per 10 mln. litų, buvo finansuojamas bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Prieplaukų užsakovas - KVJUD, kranto pastatų ir aikštelių - KKKT. Numatomos dėl terminalo patogumo rekonstruoti Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos projektavimu rūpinasi Klaipėdos savivaldybė, tam siekianti gauti pinigų iš Kelių fondo.

Pasak E.Gentvilo, iki šiol vis dar nėra aiškaus atsakymo iš Briuselio, kokią objekto išlaidų dalį Lietuva gali finansuoti ES pinigais. Terminalo statyba jau veikiančio operatoriaus teritorijoje vertinama ne kaip viešoji infrastruktūra, o kaip valstybės parama verslui, finansuojama iki 85 proc. projekto vertės. Teikdama paraišką KVJUD tiek ir prašė, tačiau, atsižvelgiant į ES praktiką, tikimasi gauti, geriausiu atveju, ne daugiau kaip pusės statybos kainos paramą. Konkursą laimėjusi latvių bendrovė "Latvijas tilti" įsipareigojo terminalą pastatyti už 112, 6 mln. litų, techninė projekto priežiūra kainuos dar 1,4 mln. litų.

"Europos Komisijos sprendimas dėl terminalo finansavimo turėjo būti priimtas kovo 3 dieną, bet sulaukėme pakartotinų klausimų, todėl atsakymo terminas atidėtas iki kovo 18 dienos. Esą pasikeitė darbuotojai, naujiems kažkas neaišku. Jei nebūtų skirta europinių lėšų, direkcija įsipareigoja šį objektą finansuoti iki galo. Bet tuomet kitus projektus tektų atidėti pusmečiui ar metams. Direkcija turi pinigų, bet kam kišti savus, jeigu galima gauti europinių?" - samprotauja uosto vadovas.

Per pastaruosius keletą metų KVJUD, prisidedant terminalo operatoriui, išleido keliolika milijonų litų gyventojams iš rezervinės uosto teritorijos iškeldinti ir išpirkti privatų turtą. Kadangi Lietuvoje dar tik kuriama žemės paėmimo valstybės reikmėms praktika, procesas truko ilgiau nei planuota.

Pradėjo nuo prieplaukų

E.Gentvilas sako iš pradžių nebuvęs patenkintas latvių darbo organizavimo tempu, bet mano, kad jie prie Lietuvos tvarkos greitai pripras. Nuo gruodžio pradėjusi statyti prieplaukas įmonė "Latvijas tilti" atliko darbų už 8 mln. litų, o įformino tik už milijoną. Tačiau šiuo metu dokumentus tvarko į darbą priimti Lietuvos specialistai, todėl, anot E.Gentvilo, dokumentų įforminimas nevėluos.

Į marias išsikišusi ir 32 laipsnių kampu pasvirusi prieplauka, vadinamasis pirsas, statoma ant sukaltų į dugną vamzdžių, tarp kurių pratekės marių vanduo. Taip bus bandoma išvengti sąnašų sankaupos. Prie 210 metrų pirso iš abiejų pusių vienu metu galės švartuotis 3 laivai: du dideli ir mažas. Jo šaknyje bus įrengtos hidraulinės rampos įvažiuoti ar išvažiuoti automobiliams. Taip pat bus pastatyta 298 metrų išilginė krantinės sienutė.

E.Gentvilas sako, kad norėtų operatoriaus įsipareigojimų dėl uosto investicijų grąžos, tačiau pripažįsta, kad jūrinis turizmas - ne komercinė veikla, o socialinė uosto funkcija. Tokia infrastruktūra privalo būti kiekviename jūriniame mieste. Numatoma, kad kroviniams skirta krantinė gali atsipirkti maždaug per dešimtmetį, tačiau surinkti daug pajamų iš keleivių nesitikima, net nekeliamas toks tikslas. "Kruizinių laivų terminale iš keleivio uždirbame po vieną eurą, o jų atvyksta 36 tūkstančiai. Surenkame 1,2 mln. litų per metus, bet daug daugiau iš jūrinio turizmo uždirba miestas", - sako E.Gentvilas.

B.Petrauskas įsitikinęs, kad KVJUD siūloma sutarčių dėl investicinių projektų finansavimo tvarka neliestų jau pradėto objekto. KKKT ankstesnei Susisiekimo ministerijos vadovybei siūlė pasirašyti sutartį dėl terminalo statybos įsipareigojimų, bet ministerija nepritarė, nes įžvelgė, kad jų netesės.

KKKT 2009 metais organizavo kranto objektų architektūros konkursą ir šiuo metu baigia parengti techninį projektą, kuris tikslinamas atsižvelgiant į laivybos operatorių pastabas. Pasak B.Petrausko, per vasarą tikimasi gauti statybos leidimą, rudenį bus parinkti rangovai, metų pabaigoje prasidės darbai įmonės teritorijoje. Konkursas parodys, kiek viskas kainuos, o bendrovės savininkai terminalo pastatų ir aikštelių įrengimo išlaidas vertina maždaug 70 mln. litų.

Numatoma, kad šie darbai vyks operatyviai ir bus atlikti per 12-15 mėnesių nuo statybos pradžios. Arčiau vandens esanti teritorija bus išgrįsta trinkelėmis. Pakrantėje atsiras administracinis 8 aukštų pastatas (jame bus aptarnaujami keleiviai ir įsikurs jūrinės tarnybos) su galerija pirso link, krovinių sandėlis, automobilių vartai. Už geležinkelio viaduko esanti aikštė bus skirta automobiliams statyti.

Linijų perspektyvos

E.Gentvilas pabrėžia, kad Klaipėdos uosto netenkintų terminalo veiklos scenarijus, pagal kurį į jį persikeltų dabartinės jūrų perkėlos terminalo laivybos linijos ar jos būtų padalytos tarp perkėlos ir naujo terminalo, o naujų linijų neatsirastų. Tokiu atveju statybos išlaidų grąža būtų pernelyg ilga.

B.Petrauskas mano, kad taip neatsitiks, nes jūrų perkėla turi gana įvairiapusę panaudojimo perspektyvą. Net jei netektų vienos iš dabartinių keltų linijų, greta numatomas statyti suskystintų dujų terminalas ir geležinkelių atšakos Smeltės pusiasaliui atvertų naujų krovos galimybių.

Nors B.Petrauskas neatmeta naujojo terminalo bendradarbiavimo galimybės su laivybos milžine kompanija DFDS, kurios keltai ir dabar plaukia iš Klaipėdos į Švediją, Vokietiją ir Daniją. Jis teigia, kad šiemet gegužę transporto parodoje Miunchene terminalas bus išsamiai pristatytas rinkai.

"Anksčiau visus laivybos operatorius tikinau, kad terminalas atsiras 2009 metais. Kilo susidomėjimas, o po to man buvo gėda. Nežinodamas statybos pabaigos termino, nedrįsau teikti pasiūlymo iš naujo. Aišku, dairomės į tą patį regioną - Švediją, Vokietiją, Daniją, nes Didžioji Britanija jau per toli, reikia plaukti dvi paras. Bet patraukli atrodo ir Talino kryptis. Baltijos jūroje ro-ro keltais gabenamų krovinių daugėja, todėl ir šio terminalo perspektyva gera", - prognozuoja B.Petrauskas.

Uosto vadovas atkreipė dėmesį į dar vieną terminalo panaudojimo galimybę - trumpai egzistavusios Rusijos keleivinės laivybos linijos Baltijskas-Sankt Peterburgas atnaujinimo perspektyvą. Vėl atidarius tokią liniją, galėtų būti organizuojas užplaukimas į Klaipėdą, nes kelis uostus jungiančių laivybos maršrutų praktika regione gana populiari.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"