TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste sukasi milijonų vertės ginčų malūnas

2015 09 05 6:00
KVJUD ataskaitoje nurodoma, kad uosto rangovų netesybos ir skolos viršija 9 mln. eurų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rangovų pretenzijos dėl papildomų darbų ir pinigų - nuolatiniai Klaipėdos uosto statybų palydovai. Dėl uždelstų terminų ar mokėjimų vieni skaičiuoja delspinigius, kiti tvirtina atsikirtimų argumentus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) šiemet sekasi gerinti ekonominius rezultatus, nes pajamos iš laivų rinkliavų ir žemės nuomos didėja. Džiaugiamasi, kad pavyko sumažinti ankstesnės uosto vadovybės pradėtų teisminių ginčų palikimą, tačiau neapibrėžtųjų įsipareigojimų kupra liko beveik tokia pati.

Pagal pirmojo pusmečio KVJUD ataskaitą, per 6 mėnesius šiemet gauta 1,8 mln. daugiau pajamų nei tuo pačiu metu pernai, iš viso – 22,6 mln. eurų. Sąnaudos padidėjo beveik 1,2 mln. eurų, iki 13,3 mln. eurų. Tačiau netesybos ir skolos vis tiek viršija 9 mln. eurų, kaip ir pernai, o dauguma epizodų perkeliami iš ataskaitos į ataskaitą jau keletą metų. Skiriasi tik nurodomos teismų instancijos.

Bylinėjasi ilgai

Didesnę pusę KVJUD „ore kabančių“ pinigų sudaro bankrutavusio „Snoro“ banko 5 mln. eurų skola ir negauti iš bankrutavusios bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ pinigai už žalą – per 3 mln. eurų dėl defektų, padarytų prieš 7 metus statant 68 krantinę. Smulkesni įsisenėję ginčai pamažu sprendžiami tai ieškovų, tai atsakovų naudai, tačiau kyla ir naujų.

KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad į uosto argumentus teismai dažniau atsižvelgia, nei juos ignoruoja. Štai prieš 5 metus dėl Šventosios uosto gilinimo kilęs ginčas su bendrove „Alvetos karjerai“, kai supiltas ant kranto smėlis suvirto atgal į vandenį, užtverdamas kelią jachtoms išplaukti iš ką tik atidaryto uosto, baigtas, anot jo, KVJUD pergale. Nors rangovai prašė sumokėti 5 mln. litų už atliktus darbus, Lietuvos apeliacinis teismas „Alvetos karjerus“ netgi įpareigojo grąžinti gautą 78 tūkst. eurų avansą.

Bendrovės „Vėtrūna“ 900 tūkst. eurų pretenzija dėl nutrauktos 90-96 krantinių statybos sutarties Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėta ir atmesta galutinai. KVJUD šiame objekte sumokėjo už atliktus darbus subrangovui „Klaipėdos monolitui“, kuris KVJUD rezervuotas lėšas prisiteisė pernai.

Kurį laiką manyta, kad padėtas taškas ir kitoje byloje, kurioje bendrovė „BE Constructive“ reikalavo sumokėti 78 tūkst. eurų papildomai už techninės priežiūros paslaugas statant Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą. Nors apeliacinė instancija ieškinį atmetė, KVJUD ataskaitoje nurodoma, kad tikėtinas kasacinis skundas ir ginčas dar nebaigtas.

Latviams nepasisekė

Naujausias uosto terminalas nesėkmingas buvo ir prieplaukų statybos konkursą laimėjusiai bendrovei „Latvijas tilti“. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą priteisti iš latvių 200 tūkst. eurų už darbų vėlavimą. Ši byla vis dar traktuojama kaip nebaigta, nes tikėtinas kasacinis skundas.

Objektas, statytas Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo garbei ir pradėtas gerokai vėliau nei planuota, buvo pirmasis, kuriam gauta Europos Sąjungos (ES) lėšų, todėl griežtai kontroliuotas. 2010 metų rugpjūčio mėnesį KVJUD su „Latvijas tilti“ pasirašė sutartį dėl keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimo per 30 mėnesių už 112 mln. litų. Artėjant oficialiai darbų pabaigai pradėjo aiškėti, jog vėluojama surašyti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Pagal latvių argumentus, išdėstytus teisme, tai esą nutiko dėl objektyvių priežasčių ir aplinkybių, kurios nuo jų nepriklausė: nebuvo užtikrintas elektros tiekimas statiniams, laiku nenupirkti papildomi darbai, gaisriniams hidrantams tiekiamo vandens slėgis buvo per mažas, o statybos leidimas buvo įformintas netinkamai. Nors, rangovų teigimu, terminas atlikti darbus pagal rangos sutartį buvo pratęstas, pernai kovą užsakovas pareikalavo susimokėti netesybas.

Vokiečiai nenusileidžia

Dar prieš pradedant uoste keleivių ir krovinių terminalo statybas latviams nervus ištampė vokiečiai, pralaimėję atvirą konkursą ir apskundę teismui KVJUD viešųjų pirkimų komisijos sprendimą „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ (vėliau perimtos austrų bendrovės „Strabag Wasserbau“) pasiūlymą nustumti į 4 vietą. Ieškinys buvo išnagrinėtas ir atmestas.

Toks pralaimėjimas užsieniečių aktyvumo kovojant dėl KVJUD užsakymų neatšaldė. Iki šiol tebevyksta ginčas dėl tų pačių krantinių, kurias perėmė statyti, tačiau nebaigė „Vėtrūna“. Iš KVJUD „Strabag Wasserbau“ naudai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė beveik 700 tūkst. eurų ir palūkanas, tačiau su tokiu reikalavimu nesutinkanti KVJUD kasacine tvarka jį buvo apskundusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugpjūčio 7 dieną atmetė uosto direkcijos skundo dalį dėl baudos. Tačiau teismas patenkinto dalį direkcijos skundo ir nurodė apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti „Strabag Wasserbau“ pretenziją dėl 511,5 tūkst. eurų netesybų.

Iki šiol neaiški ir 2012 metais kilusio ginčo dėl mažųjų laivų bei valčių prieplaukos statybos baigtis. Konkursą laimėję „Strabag Wasserbau“ pirmtakai susivežė medžiagas, tačiau darbų nepradėjo, nes objektui numatytas ES finansavimas atiteko kitiems projektams. Vokiečiai pateikė 1,3 mln. eurų pretenziją, tačiau, vadovaudamasi Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos (FIDIC) nuostatomis, KVJUD šiemet balandį sumokėjo tik 422, 5 tūkst. eurų. Nors rangovas vėliau sumažino reikalavimą, ginčas dar nebaigtas.

Siekdama nedidinti galimų teismo išlaidų, KVJUD balandžio mėnesį sumokėjo danų bendrovei „Rohde Nielsen“ pirmos instancijos teismo priteistus 2 mln. eurų už uosto gilinimo darbus, atliktus pagal 2011 metais pasirašytą sutartį. Tačiau šio atvejo nevertina kaip pralaimėjimo. Pateikę apeliaciją, KVJUD teisininkai tikisi nuginčyti reikalavimus mokėti palūkanas ir delspinigius.

Tuo pat metu į teismus keliauja ir nauji ieškiniai: Klaipėdos konteinerių terminalas pateikė reikalavimą perskaičiuoti žemės mokestį, o bendrovė „Hidrostatyba“ siekia atgauti 41 tūkst. eurų už statybos darbus.

Nuolatiniai uosto rangovai nelinkę dalytis su žiniasklaida pretenzijų turiniu ir raštu pateiktus klausimus ignoravo. Tai tik patvirtina spėjimą, kad tie, kurie dar nebankrutavo, uosto viešųjų pirkimų konkursuose nesyk dalyvaus.

Krova sparčiai auga

Klaipėdos jūrų uostas per aštuonis šių metų mėnesius perkrovė 25,367 mln. tonų krovinių, tai 9 proc. daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį, kai jų krauta 23,269 mln. tonų.

Vien rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, krova padidėjo 16,8 proc., iki 3,15 mln. tonų.

Skystųjų krovinių krova per metus padidėjo 41,3 proc., iki 7,068 mln. tonų, per mėnesį - 48,6 proc., iki 855,2 tūkst. tonų, biriųjų krovinių per metus krauta 1,9 proc. daugiau - 10,91 mln. tonų, per mėnesį - 17,9 proc.daugiau,1,385 mln. tonų.

Generalinių krovinių apimtys sumenko per metus 2,3 proc., iki 7,39 mln. tonų, per mėnesį - 3,9 proc., iki 910 tūkst. tonų.

Šaltinis: Klaipėdos jūrų uosto direkcija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"