TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uoste - tinkamas metas statyti

2015 03 28 6:00
Projektuotojai turės pateikti 4 siūlymus, kaip rekonstruoti naftos terminalo krantines. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos uosto infrastruktūros modernizavimas šiemet pasiekė dvi pirmąsias krantines, statytas prieš 50 metų, tačiau darbai truks ne vienus metus. Hidrotechninės dalies remontas jas laikinai sustiprins, o kapitalinės rekonstrukcijos terminus numatoma priderinti prie uosto gilinimo iki 17 metrų pradžios.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) investicijų sąmata šiemet apima 35 mln. eurų. Pasak ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, didžiausia dalis – 13 mln. eurų - skirta krantinėms statyti ir rekonstruoti. Akvatorijai gilinti numatyta 7 mln. eurų, geležinkelių projektams – 4,5 mln. eurų. Pradėtas bendrovės „Klaipėdos nafta“ krantinių remontas, palyginti su kitais objektais, daug nekainuos. Tačiau jis nebus labai pelningas rangovams, nes iš vandens pusės atliekamus darbus teks derinti prie laivų krovos grafiko ir virinant nenaudoti atviros ugnies.

Remontuos, paskui - perstatys

KVJUD komisija ketvirtadienį atplėšė 5 vokus, kuriuose buvo 1-2 krantinių inžinerinio projektavimo konkurso dalyvių pasiūlymai. Laimėtojas turėtų paaiškėti per mėnesį. Naujoms „Klaipėdos naftos“ krantinėms suprojektuoti numatytas 36 mėnesių terminas. Pasak M. Armonaičio, statybos gali prasidėti ne anksčiau kaip 2018 metais ir kainuoti per 20 mln. eurų. Tačiau krantinės taip susidėvėjusios, kad laukiant didžiųjų investicijų nuspręsta jas suremontuoti. Šių darbų konkursas dar tebevyksta dėl papildomos techninės informacijos poreikio, pasiūlymų terminas pratęstas iki kitos savaitės pabaigos. Didžiausias sunkumas yra tai, kad nebus galima nutraukti krantinių eksploatavimo. Reikalavimas užtikrinti spartą – dirbti 2 pamainomis ne ilgiau kaip 400 dienų - įpareigoja rangovus suktis kaip bitėms.

KVJUD infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas patikslino, jog pirmasis remonto etapas pradėtas kiek anksčiau, naujus laivų švartavimo kuoliukus kala bendrovė „Hidrostatyba“. Norima, kad tie kuoliukai liktų ir tuomet, kai bus nuardyti vadinamieji palai – betoninės platformos. „Tai – tarpinis sprendimas. Naftos terminalo krantinės statytos 1963-iaisiais, eksploatacijos laikas – 50 metų – seniai pasibaigęs. Per rekonstrukciją prieš 15 metų buvo pagilinta jų sienutė iki 14 metrų, bet pagrindinė platforma liko sena, konstrukcija nesikeitė. Nuardę palus krantines iš dalies sustiprinsime perkėlę apkrovą ant krantinės. Uosto kanalą gilinant iki 17 metrų, aišku, pirma perstačius šiaurinį molą, bus statomos naujos krantinės, kad įmonė iškart galėtų naudotis naujų parametrų pranašumais. Tačiau sunku prognozuoti, kada tai bus, nes projektavimo užduotis sudėtinga. Konkurso sąlygos numato, kad laimėtojas pirmiausia turi pateikti ne mažiau kaip 4 pasiūlymus, ir tik atsirinkus tinkamiausią bus rengiamas techninis projektas. Džiaugiuosi, kad konkursas buvo sėkmingas - gauti 5 pasiūlymai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio kompanijų ar bendrų įmonių“, - kalbėjo A. Kamarauskas.

Investuoja – pritraukia klientų

Sėkmingas pastarųjų metų investicinių projektų įgyvendinimas, siekęs daugiau kaip 90 proc. planuotų lėšų, padeda Klaipėdos uostui laimėti konkurencinę kovą. Šių metų sausio ir vasario mėnesiais krovos apyvarta ūgtelėjo dešimtadaliu ir sudarė per 6 mln. tonų. Toks kiekis – vidutiniškai 3 mln. tonų per mėnesį - buvo nusistovėjęs geriausiais uostui laikais, pavyzdžiui, 2011 metais, kai pavyko pasiekti istorinę 36,6 mln. tonų aukštumą. Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, kovo mėnesio tempas taip pat geras, nors šiek tiek lėtesnis nei praėjusių metų kovą, kai buvo perkrauta 3,2 mln. tonų. Tačiau paskutinėmis dienomis apyvarta irgi turėtų priartėti prie 3 mln. tonų ribos.

Uosto ekonominius rezultatus dažniausiai įsiūbuoja baltarusiškos trąšos, kurių prekybos mastą lemia pasaulinė rinka, ir naftos produktai, susiję su naftos kainos dinamika. Pastarųjų metų „Orlen Lietuvos“ eksporto mažėjimas ir kitų klientų trūkinėjančios tranzito sutartys sulėtino naftos terminalo apsukas. „Klaipėdos naftos“ 2014 metų veiklos apžvalgoje pateikta lentelė atskleidžia, kad krova 2002-2014 metais rodo istorinį 6,6 mln. tonų vidurkį, tačiau pernai apyvarta krito iki 5,5 mln. tonų. Pikas buvo pasiektas 2008 metais, kai 8,2 mln. tonų rezultatas pakėlė įmonę arti projektinio 9 mln. tonų pralaidumo.

Bendrovės informacijoje teigiama, jog 2014 metais, nors naftos produktų rinkose buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės, ji sugebėjo išlaikyti didelį veiklos efektyvumą ir pelningumą, o atlikti veiklos organizavimo pakeitimai duos nemenką ekonominį efektą ateinančiais metais. Taip pat deramasi su potencialiais klientais dėl papildomų krovos srautų.

Silpnoji vieta – krantinės

„Klaipėdos nafta“ pastaruoju metu prioritetą skyrė SGD terminalo statybai. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki paskutinės 2014 metų dienos investicijos į šį objektą (kartu su administravimo išlaidomis) siekė 245 mln. litų, skolintų iš bankų. Tačiau nebuvo apleistas ir naftos terminalas. Iš nuosavų lėšų pernai baigta tamsiųjų naftos produktų talpyklų rekonstrukcija, pastatytas papildomas degalų pylimo į autotransporto priemones mazgas, atlikti priešgaisrinės sistemos atnaujinimo ir kiti darbai. Dabar silpniausia įmonės vieta – arčiausiai uosto vartų esančios beveik avarinės būklės krantinės.

Buvęs bendrovės vadovas Rokas Masiulis, dabartinis energetikos ministras, dar prieš dvejus metus yra sakęs, kad rečiau atplaukiant tanklaiviams ir sulėtėjus krovai – tinkamas laikas atnaujinti terminalą. Tačiau krantinių remonto ir naujų krantinių projektavimo konkursus KVJUD paskelbė tik šiemet.

1995-aisiais pradėtas naftos terminalo modernizavimas truko 7 metus. Krantinių rekonstrukcija buvo atliekama nestabdant krovos darbų, tad jų mastas tuo metu sulėtėjo iki minimumo. Tokiu pat principu tikimasi atnaujinti terminalą ir dabar.

A. Kamarauskas pabrėžė, kad diskusijų su įmone buvo daug. Organizuoti tokius darbus labai sudėtinga, bet įmanoma. Pagal praėjusių metų statistiką viena krantinė buvo užimta 100 dienų, kita – 150 dienų. Rangovas galės dirbti tik tuomet, kai nebus laivų.

„Klaipėdos naftos“ Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė patikino, kad spręsdama krantinių rekonstrukcijos klausimus bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su KVJUD ir neįžvelgia galimų trikdžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"