TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostininkai nenori dalytis geležinkeliu

2010 03 15 0:00
Geležinkeliais pristatoma 78 proc. uosto krovinių, todėl kelių pavaldumas - visiems aktualus klausimas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uosto taryba siūlo papildyti Lietuvos geležinkelių transporto kodeksą uosto infrastruktūros apibrėžimu, kad bendrovei "Lietuvos geležinkeliai" (LG) nereikėtų ieškoti būdų, kaip nusimesti nuo pečių vagonų stumdymo išlaidas.

Diskusijos dėl uosto geležinkelių pavaldumo Klaipėdoje per pastaruosius 15 metų buvo kilusios mažiausiai du sykius, o šiuo metu bandymas kartojamas. Geležinkelių transporto kodeksas suteikia galimybę perkelti atsakomybę už eismo saugą, priežiūrą ir remontą geležinkelio naudotojui - uosto žemės nuomininkui. Tokių įmonių uoste susidarytų daugiau kaip dešimt.

"Ar reikia, kad atsirastų naujų bendrovių - "Lietuvos geležinkeliai 1", "Lietuvos geležinkeliai 2" ir taip toliau?" - uosto tarybos narių retoriškai klausė daugelio logistikos ir infrastruktūros studijų autorius, Klaipėdos universiteto prof. Vytautas Paulauskas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Eugenijus Gentvilas neigia, jog pakeitimus skatina Susisiekimo ministerija. Anot jo, LG vadovybei kilo noras pasinaudoti kodekso suteiktomis galimybėmis vežti krovinius tik iki uosto stočių.

Pavaldumas skirtingas

Šiuo metu, pasak KVJUD infrastruktūros direktoriaus Vido Karolio, Klaipėdos uoste yra per 96 kilometrai geležinkelių. Iš jų LG priklauso pusė, o KVJUD - apie 42 kilometrai.

Uosto užsakymu baigiama Klaipėdos geležinkelio mazgo tinkamos sąveikos su jūrų uosto terminalais galimybių studija. Ją turint bus teikiama paraiška europinėms transporto programoms, iš kurių finansuojami privažiuojamųjų kelių į uostą projektai. Tačiau KVJUD ir taip kasmet remontuoja bei tiesia naujus geležinkelius uosto viduje pagal operatorių pageidavimus.

V.Karolis tvirtina, kad 2010 metais geležinkeliams projektuoti ir keliams tvarkyti numatomi 23 mln. litų, iš jų per 20 mln. litų - naujoms 6 kilometrų atšakoms tiesti pietinėje uosto dalyje.

Pripažįstama, kad prielaida LG iniciatyvai palikti krovinius stotyse - tai bendrovės "Bega" pavyzdys ir prieš dešimtmetį uosto praktikoje padaryta išimtis. Tuomet, stingant LG lėšų uosto geležinkeliams plėsti, terminalą statanti "Bega" nusitiesė 2,5 kilometro bėgių, įsigijo šilumvežių ir jos mašinistai ėmė gabenti krovinius iš Draugystės geležinkelio stoties.

Tačiau dabar šios bendrovės vadovas Aloyzas Kuzmarskis mano, jog nereikia "Begos" pavyzdžio primesti kitiems uosto naudotojams, kad visi steigtų geležinkelio tarnybas. Ir jau visiškai esą neaišku, kaip privažiuojamuosius kelius nuo stoties paskirstyti kelioms įmonėms.

Geležinkeliai - ne vieškeliai

Pagal Klaipėdos uosto įstatymą uosto privažiuojamieji geležinkeliai priklauso jo technologiniam kompleksui. V.Karolis atkreipė dėmesį, kad Geležinkelio kodeksas neskirsto privažiuojamųjų kelių pagal paskirtį, todėl uostas prilygsta bet kokiai pramonės gamyklai. Kaip sako apibrėžimas, privažiuojamieji keliai - tai įmonėms skirti keliai, sujungti su viešąja infrastruktūra.

"Mes nei keleivių, nei bagažo į uostą nevežame, todėl nereikėtų uosto privažiuojamųjų kelių sieti su viešąja infrastruktūra, nes tai vidaus technologiniai keliai", - pažymėjo A.Kuzmarskis.

V.Karolis aiškino, kad permainų tikslas iškeltų daug teritorinių klausimų. Esą LG siūlomų pakeitimų esmė - perkelti atsakomybę uosto žemės nuomininkui už geležinkelio eismo saugą, jo priežiūrą ir remontą ne tik dabartiniuose plotuose, bet ir už nuomojamos teritorijos ribų iki geležinkelio stočių pradžios. Tačiau uosto prieigose, vadinamosiose pilkosiose zonose, nesuformuoti sklypai, todėl kol kas neįmanoma sudaryti sutarčių dėl kelių nuomos.

KVJUD įžvelgia, kad neaiškumų kiltų ne tik tiriant eismo įvykius prieigose, bet ir atliekant kelių techninę apžiūrą, valdant vagonų paskirstymą iš stočių. Vienu keliu naudojasi 2-3 kompanijos, o pietinėje dalyje - dar daugiau. LG siūlo, kad atsakomybę prisiimtų "didžiausias" pagal krovinių apyvartą kaimynas, o šis savo ruožtu taptų paslaugos teikėju smukesnėms bendrovėms ir skirstytų išlaidas.

"Vagonų judėjimas uoste nesulyginamas su kitais keliais. Ar norima, kad juos valdytų ne profesionalai? Kas ir kur pasistatys užtvarą? Tegu palieka viską, kaip yra", - reziumavo uosto naudotojai, nesutinkantys, kad LG nutrauktų dalį veiklos.

Prie krantinių neprileis

Neužmirštas ir kitas uosto geležinkelių valdymo variantas, siūlytas susisiekimo ministro Petro Čėsnos vadovavimo laikais, - viską iki pat krantinių atiduoti LG.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos laikinasis generalinis direktorius Juozas Benetis kolegoms priminė, kad toks įsakymas buvo atšauktas, kai pareikalauta diskusijų apie žemės nuomą ir vagonų įkainius.

V.Karolis sutiko, jog šiuo atveju neigiamų pasekmių būtų. Tačiau KVJUD, atidavusi LG beveik pusšimtį kilometrų kelių, mažiau turėtų sąnaudų. O jeigu viską perimtų iš LG, tada privalėtų steigti atskirą geležinkelio padalinį ir techninę bazę.

"Šiandien niekas negalėtų nei perimti, nei perduoti. Telieka konstatuoti, kad teisinė bazė turėtų būti sureguliuota geriau", - apibendrino E.Gentvilas.

Klausimą nutarta analizuoti toliau, kai LG pateiks ekonominį, juridinį ir technologinį permainų vertinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"