TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostininkai prašo kompromiso dėl grunto laidotuvių

2014 07 25 6:00
Duobės po dokais – labiausiai užteršta uosto vieta, tačiau prireikė 10 metų, kol buvo susirengta jas valyti. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Griežtus reikalavimus akvatorijos gruntui tvarkyti uostininkai vadina bėgimu priešais europinį traukinį – kitos šalys ekologinius normatyvus pasitvirtino tik išgilinusios uostus.

Lietuvos jūrinėse akvatorijose iškastas gruntas tvarkomas pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintą dokumentą LAND 46-2002. Jis ypač sugriežtintas 2011 metais, kai vienas garsus politikas sukėlė skandalą dėl neva slapta į jūrą plukdomo užteršto, normatyvų neatitinkančio grunto, iškasto iš Vakarų laivų gamyklos dokų duobių. Kalbėta, esą taip Lietuva išnuodys visų Baltijos pakrančių gyventojus. Tąkart nutrūkęs darbas atnaujintas tik pernai liepą, kai pietinėje uosto dalyje buvo įrengta užteršto grunto aikštelė.

Reikia daugiau laiko

Klaipėdos universiteto mokslininkai pažymi, kad mūsų uostas – vienas švariausių regione.

Tačiau Aplinkos ministerija planuoja dar griežtesnius LAND pakeitimus - jie būtų taikomi nuo 2015 metų. Uostininkų manymu, numatomi LAND normatyvai tokie reiklūs, kad gruntas uoste turės būti grynas kaip vidaus vandenyse. Nors laivams dažyti jau nebenaudojami kenksmingi dažai, gamybinėje vietoje tikrai nepavyks išvengti taršos.

Todėl susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus vadovaujama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba įpareigojo uosto vadovybę kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši sušvelnintų grunto kasimo ir tvarkymo taisykles, o numatomus normatyvus imtų taikyti ne anksčiau kaip nuo 2018 metų, kai bus baigti visi uosto valymo darbai. Iki to laiko planuojama išsiurbti nuosėdas tiek iš Malkų įlankos, tiek iš įvairių užutėkių laivų statykloje, Klaipėdos laivų remonto įmonėje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas nurodo, kad jei teršalų koncentracija miligramais kilograme sausos masės bus mažinama nuo 0,1 dabar iki 0,06, Malkų įlankos valymo išlaidos reikšmingai padidės.

Latvių kompanija BGS už 22 mln. litų turi išsiurbti 200 tūkst. kubinių metrų nuosėdų, daugiausia – užteršto grunto iš dokų duobių. Jei ministerija sugriežtintų LAND reikalavimus, grunto, kurio būtų negalima išvežti į jūrą, susidarytų 110 tūkst. kubų. Tokį kiekį supilti į specialius maišus kainuotų keliais milijonais litų brangiau, nei numatyta sutartyje su BGS, ir tai daryti netikslinga.

“Didelių bėdų uoste nėra, išskyrus Malkų įlanką. Čia visas iškastas gruntas turėtų būti apdorotas užteršto grunto aikštelėje. Šiuo metu išsiurbta 45 tūkst. kubų, greitai baigsime vieną objektą. Išpilti krante toną užteršto grunto kainuoja 80 litų – keliskart daugiau nei įprasti uosto valymo darbai“, - kalbėjo A. Kamarauskas.

Aplinkos ministerijai taip pat siūloma keisti mėginių paėmimo tvarką ir leidimą kasti gruntą išduoti iškart metams. Baigus siurbti sąnašas iš dokų duobių, prašoma leisti atlikti vienkartinį visos Malkų įlankos valymą.

Brangūs įsipareigojimai

Uosto dugno valymas vyksta lėtai, nes gruntas iš žemsiurbių vamzdynais pumpuojamas į aikštelę už jūrų perkėlos terminalo. Į specialius maišus pilamas tik labiau užterštas gruntas. Vėliau jis sausinamas, apdorojamas reagentais. Toks gruntas turi išbūti vieną šaldymo ciklą, kitaip sakant – išgulėti per žiemą. Nusunktas vanduo, atlikus kontrolinius tyrimus, grįžta į marias, jei atitinka visus nustatytus reikalavimus, o geosintetiniai konteineriai išardomi. Sukietėjęs gruntas užpilamas 20 centimetrų smėliu ir vėliau naudojamas statybose.

Pašalinus nuosėdas Malkų įlankoje, bus atkurtas projektinis dokų duobių gylis, kai kuriose vietose jos pagilės iki 4 metrų, laivų statytojams atsiras galimybė įsigyti naują doką „Panamax“ tipo laivams remontuoti. Vakarų laivų gamykla rengia teritorijos pertvarkymo projektą. Pagal jį visi trys dokai bus pritraukti arčiau vienas kito, tik prieš tai reikės iškasti akvatoriją tarp duobių. Laisvoje teritorijoje plėsti veiklą numato antrinė įmonė „Vakarų krova“.

LŽ jau ne kartą rašė, kad Vakarų laivų gamyklos vadovybė galėtų išleisti kelių tomų knygą, į kurią būtų sudėti prašymai įvairioms institucijoms išgilinti dokų duobes ir gauti viltingi atsakymai nuo tada, kai nesugebėta panaudoti 1999 metais Pasaulio banko uosto rekonstrukcijai skirtos paskolos lėšų dalies - aikštelei numatytų 26 mln. litų. Didžiausia Baltijos regione laivų įmonė dėl kelių metrų dumblo dokų duobėse priversta riboti veiklą.

Prieš porą metų Klaipėdoje vykusioje konferencijoje apie uostų gruntą mokslininkai svarstė, kad pasiekti nulinį vandens taršos rodiklį Klaipėdos uoste – nerealu, nes laivų dažus, kuriuose buvo alavo, uždrausta naudoti tik 1993 metais. Alavo skilimo laikotarpis grunte – 40 metų.

„Švedai ir suomiai gudresni, rekomendacijas priima kaip rekomendacijas – taiko lanksčiai, jų taisyklėse nurodomi tik apytikriai rodikliai, ne konkretūs skaičiai", - tąkart pažymėjo mokslo darbuotojas Nerijus Blažauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos ir Lenkijos uostai nedarė tokių kaip Klaipėda taršos tyrimų ir neapsisunkino įsipareigojimais bei draudimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"