TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostininkai pusto dalgius šienapjūtei

2011 03 16 0:00
1988 metais įkurtas Smeltės pusiasalio botaninis draustinis driekiasi siaura pakrantės juosta.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Smeltės pusiasalio miniatiūrinio botaninio draustinio augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, greitai taps brangiausiomis žolėmis Lietuvoje. Jas saugant gali būti išleista 20 mln. litų.

Statant Tarptautinę jūrų perkėlą 1986 metais buvo sunaikinta pusė hektaro smėlio pievų, bet Malkų įlankos pakrantėje buvo atrasti keli reti augalėliai. Iki tol manyta, kad tinkamiausios jų augavietės Kuršių marių Smeltės pusiasalyje išnyko po tanklaivio "Globe Assimi" avarijos 1981 metais išsiliejus mazutui.

Prieš keletą metų pradėtas rengti pietinės uosto dalies plėtros ir Malkų įlankos gilinimo planas atsirėmė į aplinkosaugos apribojimus. Gilinti dugną bus leista tik sutvirtinus draustinio krantą.

Aplinkosaugininkai netvarko

Šį mėnesį Aplinkos ministerija numato patvirtinti Smeltės valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos planą. Jame numatyta iki 2015 metų atlikti darbus, kuriems nebuvo skirta pinigų per du dešimtmečius.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija, turėjusi prižiūrėti uosto viduje esančio draustinio būklę, mažai rūpinosi Malkų įlankos pakrantės retų augalų apsauga nuo žmonių. Todėl mokslininkai rekomendavo draustinio likimą oficialiai patikėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD). Taip bus siekiama išsaugoti Lietuvos pajūryje unikalų druskinio vikšryno fragmentą ir draustinyje natūraliai augančių Lietuvos raudonosios knygos keturių augalų rūšių - trispalvio astro, pajūrinės pienažolės, druskinio vikšrio ir porinio česnako augimvietes. Sutvarkius draustinį laukiama, kad retų augalų buveinių plotas padidės 40 procentų.

Tokia žinia turėtų labiausiai nuliūdinti žvejus mėgėjus. Kiekvieną žiemą Malkų įlankos pakrantę prie jūrų perkėlos terminalo trypiantys dėl stintų laimikio, o vasarą - dėl kitokios smulkmės žmonės jau bus nebepageidaujami ir net baudžiami. Nesant perspėjimo ženklų, kad teritorijoje vaikščioti draudžiama, iki šiol į juos visi žiūrėjo pro pirštus.

Organizuojant ir įgyvendinant draustinio tvarkymo plano priemones mokslininkai KNNP direkcijai rekomenduoja bendradarbiauti su KVJUD, kuri esą "turi pakankamai intelektinių ir žmogiškųjų išteklių, kadangi didelę darbų dalį sudaro techninis teritorijos tvarkymas, priežiūra, žolinės augalijos šienavimas ir krūmynų kirtimas. Šiuo metu KVJUD turimi personalo, jo kvalifikacijos ir įmonės techniniai bei finansiniai pajėgumai leidžia užtikrinti šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių ir atitinkamų jų apimčių įgyvendinimą".

Tačiau KVJUD neketina raginti savo personalo griebti dalgių ir kirvių į rankas. Ji turi būdą, kaip sanitarines prievoles užkrauti uosto naudotojams.

Statys brangią krantinę

KVJUD infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė teigia, kad direkcijos užsakymu Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto parengtas draustinio gamtotvarkos planas numato sumažinti 3,65 hektaro teritoriją 17 arų plotu prie 60 metrų ilgio gelžbetoninės krantinės. Ekspertų vertinimu, ten saugomų augalų rūšių nėra ir net negalėtų būti.

Tačiau bendrovių "Ekosistema" ir "Hidrosfera" atliktas Malkų įlankos gilinimo iki 13 metrų poveikio aplinkai techninis projektas numato, kad prieš gilinant būtina sutvirtinti botaninio draustinio krantą. Mokslininkų plane nurodytos preliminarios išlaidos - 177,7 tūkst. litų per 5 metus - uostininkams kelia šypseną. Jeigu šaltalankių iškirtimo ar nendrių šienavimo kainos (400 - 1000 litų už hektarą) galėtų būti realios, tai Malkų įlankos povandeninės, akmenimis grįstos, krantinės atstatymas ir restauravimas, įvertintas mažiau kaip 100 tūkst. litų, atrodo keistai.

"Tokios išlaidos neapima kranto sutvirtinimo kainos. Numatėme, kad maždaug 700 metrų ilgio kranto sutvirtinimas atsieis apie 20 mln. litų. Tam bus rengiama atskira studija, mums ji irgi kainuos. Uosto investicijų programoje išlaidos botaninio draustinio teritorijai apsaugoti numatytos 2012-2015 metais. Šiemet direkcija savo lėšomis atliks tik šviečiamąjį darbą - pastatys ženklus ir stendus. O dėl nuolatinės draustinio priežiūros tariamės su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"). Pagal investicijų sutartį dėl šalia botaninio draustinio pastatytos 144 krantinės naudojimo uosto kompanija įpareigojama tvarkyti ir draustinį", - aiškino KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis.

"Klasco" atstovai teigia šios sutarties dar nepasirašę. KVJUD siūlomas jos variantas diskutuotinas dėl šienavimo ir kitų darbų dažnumo. Nepriimtinas esąs punktas apie baudas, nes neaišku, kas ir kaip vertins priežiūros lygį - sutartį pasirašiusi KVJUD ar KNNP specialistai, pagal gamtotvarkos planą turintys stebėti, kaip tvarkoma draustinio teritorija.

Raudonosios knygos vertybės

Mokslininkai pastebi, kad draustinyje esančių botaninių vertybių pažeidžiamumą lemia gamta ir žmonės. Tarp gamtos veiksnių svarbiausieji - vandens lygio svyravimas Malkų įlankoje ir saugomų pievų fragmentams nebūdingų žolinių augalų, medžių ir krūmų plitimas.

Pavasario potvyniai vidutiniškai trunka 50 dienų. Dažnai pasitaiko ir žiemos potvynių, jų dažnumą ir trukmę lemia audrų bei štormų vėjai ir jų sukelta vandens prietaka iš Baltijos jūros. Šiaurinėje draustinio dalyje sparčiai plinta ir saugomų augalų rūšių augimvietes užima dygliuotojo šaltalankio krūmai. O Malkų įlankos priekrantėje, maždaug iki 2 metrų gylio, nendrių sąžalynai nustelbia ir visiškai išstumia saugomas augalų rūšis. Neprižiūrimoje draustinio teritorijoje gausėja pamario pievoms nebūdingų krūmų. Atskirose Malkų įlankos krantinės dalyse kai kurie krantą sutvirtinantys tašyti akmenys bangų yra išplauti ar surinkti ir panaudoti kitoms reikmėms. Todėl prasidėjęs krantų irimas ir išplovimas trukdo įsitvirtinti Lietuvos raudonosios knygos rūšims.

Dalį saugomų rūšių individų pažeidžia nuo kranto meškeriojantys žvejai ir atsitiktiniai praeiviai. Malkų įlankos akvatorija plaukiantys laivai padidina bangavimą, tačiau saugomoms augalų rūšims užliejimas vandeniu nėra pavojingas. Draustiniui kenkia, pasak mokslininkų, ne tik Malkų įlankos vandens žydėjimas, bet ir šiukšlės - bangų į krantą išmetamos medienos atliekos, plastmasiniai buteliai ir kitos buitinės atliekos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"