TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostininkai šienaus Kiaulės Nugarą

2013 02 01 6:02
Vokiečių uosto prie Šiaurės jūros pylimą nugremžia kaimenė avių./Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros salos planuojama suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba kelia uostininkams netikėtų rūpesčių dėl vešlios augmenijos - pagal Europos Sąjungos direktyvą čia teks pjauti švendrus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) sausio 29 dieną paskelbė atvirą supaprastintą viešųjų pirkimų konkursą sąžalynų šienavimas ir išvežimas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos 2013-2015 metais. Darbų vietos apima 0,5 ha plotą Smeltės botaniniame draustinyje ir 1,7 ha plotą - Kuršių marių rytinėje pakrantėje bei 18 ha - Kiaulės Nugaros saloje. Per 3 metų sutarties laikotarpį reikėtų šienauti daugiau kaip 60 ha plotą. Iki vasario 14 dienos priimami pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

Aplinkosaugos reikalavimai

Iki šiol KVJUD prižiūrėjo tik mažuosius du plotus, ten nurinkdavo šiukšles. Nauji aplinkosaugos reikalavimai uostininkus privertė ieškoti rimtų šienpjovių.

Pasak KVJUD atstovės Gedos Mikaločienės, želdinių priežiūra - netipinė įstaigos veikla, uosto direkcijoje neturima ūkinių darbuotojų, kurie pjautų žolę.

Viešas konkursas rengiamas pirmą kartą dėl padidėjusios uosto teritorijos, Vyriausybei priskyrus Kiaulės Nugaros salą.

Pagal Europos bendrosios vandens politikos direktyvas, aplinkos institucijos yra sudariusios upių baseinų priežiūros programą, kuri, be kita ko, numato makrofitų (sąžalynų prie vandens) šienavimą  Kuršių marių pakrantėse.

Kiaulės Nugaros sala yra vienintelė Nemuno baseino sala, taip pat gausiai apaugusi švendrais, kuriuos teks nupjauti mažinant vandens telkinio organinę taršą. Darbai bus finansuojami iš uosto infrastruktūrai ir priežiūrai skirtų lėšų.

Klaipėdos miesto bendrajame plane Kiaulės Nugaros sala anksčiau buvo žymima kaip konservacinės paskirties žemė, kurioje numatyta "saugoti paukščių peryklas". Pernai aptariant kompanijos "Sweco Lietuva" parengtą SGD terminalo poveikio aplinkai studiją, savivaldybės atstovai reiškė abejonių, ar nebus pakenkta paukščiams. Jie buvo patikinti, kad jei terminalo konstrukcijų ir vamzdynų darbai bus atliekami ne paukščių perėjimo metu, iš esmės niekas nesikeis.

Atsižvelgiant į saugotinos salos statusą, jokie infrastruktūros darbai sausumoje nebus vykdomi. Apie salos šienavimo padarinius  tuomet niekas nekalbėjo.

Uoste - gyvoji gamta

Nenaudojamų veiklai žaliųjų plotų priežiūra ir pramoninės teritorijos suderinimo su gamta klausimai kelia rebusų visuose uostuose. Ant Vokietijos Jade Weser uosto prie Šiaurės jūros pylimo teko matyti besiganančias avis, o šio uosto atstovai teigė, kad taip daryti - pigiau ir saugiau, nei birzginant mažąją techniką nuolat šienauti stačius šlaitus. Lankytojams, kurie atvykdavo į lankytojų centre įrengtą specialią aikštelę stebėti uosto statybos darbų, patiko estetiškai tarsi angliška veja atrodantis nugremžtas pylimas ir kaimenė avių.

Roterdamo uoste daroma atvirkščiai - drenažo kanalų žolė nešienaujama siekiant gausinti natūralias paukščių, roplių ir kitokių gyvių buveines. Tik nesutariama, ar žolę ėdančių triušių pulkus dirbtinai mažinti, ar palikti plėšrūnams paukščiams, kurių dėl uoste įrengtų vėjo jėgainių, deja, smarkiai sumažėję.

Kadaise pristatydami Zebriugės SGD terminalą belgai didžiuodamiesi pažymėjo, kad jo statyba nepakenkė gyvajai gamtai. Pakrantėje tada gyvenusiai retų paukščių porelei toliau jūroje buvo įrengta speciali sala, jų ten prisidaugino. Tai gerokai pabrangino statybą, bet nuramino visuomenę.

Klaipėdoje taip pat stengiamasi saugoti gyvūnus: po jūrų perkėlos teritoriją retsykiais šmirinėja lapės ir kiškiai iš Kairių miško, į naftos terminalo krantines išlipa uosto kanalą perplaukę Smiltynės miško šernai ar net briedžiai, o seno išmontuojamo krano strėlės angoje kartą rasta pelėsakalių šeima netrikdoma sulaukė jauniklių brandos.

Seno krano strėlės angoje rasta pelėsakalių šeima netrikdoma sulaukė jauniklių brandos./Edmundo Norvaišos nuotrauka
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"