TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto akvatorijoje sklinda vagystės ratilai

2012 08 14 7:12
Vidos Bortelienės nuotrauka/Klaipėdos uosto direkcijos vadovybė dar nesvarstė, kas galėtų pakeisti atsistatydinantį uosto kapitoną V.Lukoševičių.

Vasara jūros pramonei šiemet - pats pelningiausias metas. Tačiau nuotaiką gadina uosto administraciją sudrebinęs laivų degalų grobstymo skandalas, kuris jau privertė iš pareigų trauktis uosto kapitoną.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Eugenijus Gentvilas pats pateikė informaciją teisėsaugai apie netvarką uosto kapitono tarnyboje ir dabar priverstas sukti galvą, kas galėtų pakeisti pastaruosius 12 metų už uosto laivybą buvusį atsakingą Viktorą Lukoševičių. Visą šį laikotarpį Klaipėdos uostas, išskyrus kelis incidentus dėl laivų valdymo klaidų, veikė patikimai  tarsi šveicariškas laikrodis.

E.Gentvilas tikina buvęs patenkintas uosto kapitono profesiniais  sugebėjimais, bet pareiškęs priekaištų kaip administratoriui. "Per visą nepriklausomybės istoriją Klaipėdos uostas turėjo tik tris kapitonus: Liudviką Stulpiną, Nikolajų Severinčiką ir V.Lukoševičių. Dar nesu nusprendęs, ar skelbsime konkursą, ar bus pasiūlyta eiti šias pareigas dabartiniam uosto kapitono pavaduotojui. Dar vyksta tarnybos revizija", - dėstė uosto vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį.

Vogė tarnybinius degalus

Iš atostogų grįžęs uosto generalinis direktorius teigia dar nespėjęs peržvelgti paaiškinimų, kuriuos dėl gėdingo atvejo įstaigoje surašė jo pavaldiniai. Atsižvelgiant į tai bus nustatytas kiekvieno darbuotojo atsakomybės laipsnis. Atleistų iš darbo žmonių gali būti visas būrys.

"Neslėpsiu, aš pats paspaudžiau kapitoną, paskatinau trauktis. Jam bus pasiūlytos laivybos konsultanto pareigos. Vieni degalus vogė, o kiti juos dangstė nieko nedarydami", - aiškino E.Gentvilas.

V.Lukoševičius sakė pasitrauksiąs iš pareigų nuo spalio 5 dienos, nors planavęs dirbti dar metus. Tiek jam buvo likę iki pensijos. V.Lukoševičius prieš kelerius metus patyrė sunkų insultą. Didelė profesinė patirtis ir valia jam padėjo grįžti į tarnybą, kurią prieš mėnesį apkartino pavaldiniai - laivyno skyrius.

Kaip jau buvo skelbta, liepos 5-osios rytą Klaipėdos teisėsaugos pareigūnai sulaikė keturis KVJUD locmanų laivų įgulų narius, įtariamus degalų grobstymu. Privačiuose automobiliuose pareigūnai rado 480 litrų degalų. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo.

"Dar seniau buvau perdavęs informaciją pareigūnams, nežinau, ko jie taip ilgai ruošėsi. Kelias savaites trukęs naktinis filmavimas parodė - degalai grobstomi nuolat ir sistemingai. Atskleista netvarka ir visiškas abejingumas uosto kapitono padaliniuose. Buvo vagiamas ne tik žymėti ir akcizu neapmokestinami locmanų katerių degalai. Įtariu, kad uoste veikė plati laivų degalų grobstymo sistema", - kalbėjo E.Gentvilas.

Šiuo metu, pasak jo, atleisti du įtariamaisiais laikomi KVJUD darbuotojai. Uosto kapitonui pavaldžiuose padaliniuose planuojama reforma.

Nustatyta, kad per mėnesį būdavo prirašoma iki 20 tonų laivų degalų vien tik iš 3 locmanų katerių. KVJUD turi ir kitokių laivų. Tad dėl prirašytų laivų plaukimų valandų per mėnesį galėjo būti išeikvojama degalų, kurių vertė 30-40 tūkst. litų ar daugiau. Uosto kameros laivyno bazėje buvo nusuktos taip, kad viena įlanka nebūtų matoma.

Krova atsigavo

Uosto priežiūros ir laivyno tarnyboms šiemet darbo netrūko. Į uostą per 7 mėnesius atplaukė 3932 laivai - beveik tiek pat, kiek ir pernai. Daugeliui jų buvo reikalingi locmanai, kateriais pristatomi į laivus įplaukiant šiems į uostą ar parplukdomi atgal laivams išplaukus į atvirą jūrą. Laivybos padalinyje, matyt, tikėtasi, kad niekas nesugretins elektroninės laivų ridos apskaitos ir laivo žurnalo duomenų, nors patikrinimai vyko nuolat. O tai leidžia įtarti, kad tarnybiniais degalais naudojosi visa tarnyba.

Pasak E.Gentvilo, pernai liepą sumažinus degalų normas 15 proc., jų naudojimas padidėjo prirašymais. Jūrininkai, rodos, įsivaizdavo, kad išeikvoti keliasdešimt tūkstančių litų uosto pajamų katile liks nepastebėti.

Liepos mėnuo, pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, šiemet buvo pats derlingiausias. Gauta 85 tūkst. litų pajamų daugiau nei planuota - iš viso 12,5 mln. litų, o iki tol mėnesio rinkliavos sudarydavo iki 12 mln. litų. Per visus 7 mėnesius gauta 80 mln. 920 tūkst. litų rinkliavų. Ypač daug pajamų davė ro-ro keltai, nes jūrų perkėloje buvo pasiekta rekordinė apyvarta - plukdyta 152 333 vienetai transporto technikos. Tai beveik 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Padidėjo ir keleivių srautai.

Naftos produktų šiemet krauta 13 proc. mažiau, nors liepą situacija kiek pagerėjo, pasivytas 2010 metų lygis. Trąšų apyvarta taip pat įsivažiavo. Konteinerių kiekiai nuteikia optimistiškai. Jų apyvarta dar atsilieka nuo ankstesnių metų lygio, tačiau žvelgiant į dinamiką pagal mėnesius matomas prekybos pakilimas.

Per 7 mėnesius Klaipėdos uoste krauta 19 mln. 888 tūkst. tonų krovinių - 7,3 proc. mažiau nei pernai. Rugpjūčio pradžia nebloga, todėl uosto vadovai linkę manyti, kad II pusmečio krovos prognozė pasiteisins, pavyks priartėti prie 2011 metais pasiekto rekordinio 36,6 mln. tonų rezultato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"