TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto ateitis įstrigo tarp dviejų žinybų

2011 05 11 0:00
Kuo garsiau šalies valdžia kalba apie skubėjimą ir "Klaipėdos naftai" patikėtą užduotį pastatyti SGD, tuo sunkiau darosi įžvelgti veiksmų spartą.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Tarp klaipėdiečių vis daugėja skeptikų, kad Energetikos ministerija Klaipėdoje pastatys suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Vienintelė krovos įmonė - naftos terminalą valdanti bendrovė "Klaipėdos nafta" - nepriklauso Susisiekimo ministerijai, o tai trukdo kurti artimiausio dešimtmečio uosto perspektyvą.

Kuo garsiau šalies valdžia kalba apie skubėjimą ir "Klaipėdos naftai" patikėtą užduotį, tuo sunkiau darosi įžvelgti veiksmų spartą. Užtat labai sparčiai šiam reikalui leidžiami valstybės pinigai - vien tik teisinės konsultacijos, kaip parengti konkursą SGD terminalo patarėjui parinkti, įmonei jau kainavo per 240 tūkst. litų.

Patarėjams, kuriuos žadama pasirinkti šį mėnesį, į kišenę gali tekti sužerti dešimtis milijonų.

Įgyvendinant didelį, preliminariai vertinamą 700 mln. litų, projektą atsiranda nemenka tikimybė, kad daugiausia naudos patirs konsultantai, o jų Lietuvos finansinės galimybės visai nejaudina. Juk ir terminalas bus tik transportavimo alternatyva, bet ne mažiausios dujų kainos garantija.

Analizuoja aklai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pasamdyti konsultantai, kurių darbą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, svarsto, kad statyti SGD terminalą pietinėje dabartinio uosto dalyje nelabai tinka, ir alternatyvų šiam objektui dairosi uosto išorėje. Vokiečiai diplomatiškai mums perša mintį, o ji politikams labai patinka, kad galima statyti ir du SGD terminalus: mažą - uoste, didesnį, bet po 10-20 metų - jūroje.

Įrengti giliavandenį uostą kainuotų ne vieną milijardą litų. Ar Lietuva patemtų dviejų didelių jūrinių objektų statybas per artimiausius 10 metų, konsultantai atsakymų nepateiks. Jie tik pasakys orientacines kainas, kiek, kas ir kur statant galėtų kainuoti. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Uosto plėtojimo tarybos posėdyje pripažino, jog tradicija, kad viena uosto įmonė priklauso kitai žinybai, planuoti trukdo, o SGD terminalo statybos projektas apsunkino užduotį uosto konsultantams.

"Trūksta logikos, kad "Klaipėdos nafta" priklauso Energetikos ministerijai. Jeigu ji būtų pavaldi Susisiekimo ministerijai, viskas vyktų greičiau. O naujo uosto alternatyvas lems ekonominiai skaičiavimai", - kalbėjo E.Masiulis.

Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, šiuo metu rengiama ekonominė studijos dalis bus pristatyta birželio mėnesį. Tuomet ir bus matyti, kurias būsimo uosto vietas, o kartu ir SGD terminalo scenarijų išsamiau nagrinėti.

Tačiau kol kas neišspręstas net Kiaulės Nugaros salos žemės klausimas, kurį uosto direkcija Vyriausybei pristatė prieš pusmetį. Pusė sklypo priklauso KVJUD kaip uosto akvatorija, kita dalis - savivaldybei. Be to, SGD terminalas atsirastų Kuršių mariose greta saugomų teritorijų - prie Kuršių nerijos nacionalinio parko ir gamtinės zonos "Natura 2000" ribos. Sutarus su žinybomis, KVJUD užsakymu šiemet balandį pradėtas rengti šios teritorijos planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Numatyta, kad jis bus baigtas liepos viduryje.

Statytų laikiną

Per spaudos konferenciją E.Masiulis SGD terminalo statybą vertino iš politinio taško, o išorinio uosto poreikį - siauru socialiniu aspektu, tuo sukeldamas abejonių, ar šita Vyriausybė išvis planuos statyti naują uostą.

"Į suskystintų dujų terminalą turime žvelgti valstybės interesų atžvilgiu - tai svarbus projektas, užtikrinantis energetinę nepriklausomybę, jis reikalingas dabar. Tačiau, kalbant apie jį ir giliavandenį uostą, matome, kad mus spaudžia laikas. Jeigu, tarkime, mes apsisprendžiame, kad giliavandenis uostas reikalingas, tai čia nėra poreikio greitai statyti. Dujų terminalui geriausia vieta, mano nuomone, sutvarkius juridinius dalykus, galėtų būti Kiaulės Nugara. Tačiau toks terminalas nebūtinai turi būti statomas ten visiems laikams, jis gali veikti laikinai - 15-20 metų. Jeigu išorinis uostas po 2020 metų atsirastų, pavyzdžiui, Būtingėje, tai suskystintų dujų terminalo technologiją, laivo saugyklos principą ilguoju laikotarpiu būtų galima perkelti. Sudėtingiausia - technologiniai vamzdynai. Bet šiandien mes dar nežinome geriausios išorinio uosto alternatyvos - mokame pinigus už tai, kad sužinotume. Manau, jog dabartinio uosto plėtrai suskystintų dujų terminalas ties Smeltės pusiasaliu iš visų pasiūlytų alternatyvų darytų mažiausią poveikį. Melnragės atveju egzistuoja kitų problemų - socialiai jautri ir rekreacinė miesto vieta."

Pinigų skolintųsi

Ministro mintį, kad neteisinga, jog SGD terminalu rūpinasi dvi ministerijos, palaiko ir KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas. "Kas bestatytų dujų terminalą, Kiaulės Nugaros sala turi būti vienose rankose. Jeigu ji priklausytų uosto direkcijai, tai būtų lengviausia. Gali būti perduota ir Energetikos ministerijos žinion. Bet ją pusiau dalijantis brūkšnys turi išnykti. O jau paskui atskiru įstatymu būtų nuspręsta, kas kuria dujų terminalo infrastruktūrą. Jeigu pagal Uosto įstatymą - savaime uosto direkcija. Šiandien mes niekaip negalime įsivaizduoti, kiek tai galėtų kainuoti, nes nėra techninio projekto. Bet jeigu toks valstybės nurodymas atsirastų, tai mums būtų duotas leidimas, trūkstant nuosavų lėšų, jų skolintis. Uosto direkcija skolinimosi limitą turi", - kalbėjo E.Gentvilas.

E.Masiulis taip pat mano, kad geriausia terminalą statyti už valstybės įmonių skolintas lėšas. "Regint dabartinę valstybės biudžeto padėtį, dujų terminalas turėtų būti statomas be valstybės įsipareigojimų. Jeigu mums neužteks lėšų jo infrastruktūrai, direkcijai gali tekti skolintis", - Uosto tarybos posėdyje pažymėjo ministras.

Vienas plačiai žinomas uostamiesčio politikas, pagal profesiją statybininkas, Uosto plėtojimo taryboje pasiklausęs kalbų apie naują uostą ir dujų terminalą, LŽ korespondentei į ausį šnibžtelėjo iš tarybinių laikų kino filmo "išskridusią" sparnuotą frazę, apibūdinančią utopines idėjas: "Kosminiai laivai vagoja kosmines erdves." Suprask - nei naujo uosto, nei dviejų dujų terminalų Lietuva nepastatys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"