TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto direkcijai - bendruomeniškiausios titulas

2014 06 07 6:00
Atsiimdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skirtą apdovanojimą Arvydas Vaitkus patikino, kad socialinė atsakomybė verslui atsiperka. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Už didžiules investicijas į uostamiesčio gerovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pripažinta 2013 metų bendruomeniškiausia Lietuvos įmone. Išsikelti ilgalaikiai tikslai leidžia Klaipėdos uostui lygiuotis į pažangiausius pasaulio uostus.

Kasmetinių, jau septintus metus vykstančių Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų renginyje ketvirtadienį tradiciškai įvertintos įmonės, daugiausia prisidedančios prie darbuotojų gerovės kūrimo ir jos stiprinimo, bendruomeniškumo skatinimo, poveikio aplinkai mažinimo. Sveikinimo kalba renginį pradėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad neapsiribodamos pelno siekimu ir sąmoningai investuodamos socialiai atsakingos įmonės užsitikrina saugią ateitį.

Būtent už glaudų bendradarbiavimą su bendruomene, priimant verslo plėtrai ir inovacijoms reikalingus sprendimus, taip pat dėmesį bendruomenės lūkesčiams ir poreikiams Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apdovanota labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių kategorijoje.

„Jei žinai, į kurį uostą plaukti, tuomet žinai, ir kokį vėją pasirinkti. Šiemet švęsdami 23-iąjį uosto direkcijos jubiliejų, prisiminėme, kaip uostas buvo kuriamas Nepriklausomoje Lietuvoje. Jis lygiavosi į patyrusius uostus, ir dabar matome, kad daug senųjų Europos uostų prieš daugelį metų vystėsi beveik tais pačiais veiklos principais kaip ir mes“, - pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis pabrėžė, kad uosto direkcijai skirtas apdovanojimas už bendruomeniškumą yra postūmis judėti pirmyn ir dar aktyviau prisidėti prie miestiečių gerovės.

Per pastaruosius 14 metų vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į miesto gerovę tiesiogiai investavo bemaž 129,2 mln. litų, t. y. 9,2 mln. litų kasmet. Tuo tarpu iš bendros uosto veiklos uostamiestis kasmet gauna 85 mln. litų. Uosto direkcijos dėmesio kiekvienais metais sulaukia šventės, festivaliai, kultūriniai renginiai, knygų leidyba, sporto sektorius. Kadangi uostas neišvengiamai daro įtaką uostamiesčio gyvenimui, per pastaruosius 10-12 metų smarkiai atnaujintos uosto technologijos išsprendė keliamo triukšmo ir vibracijų problemą. Šiandien Klaipėdos uostas lygiuojasi į pažangiausių technologijų pasaulio uostus.

A. Vaitkus pabrėžė, kad uosto direkcija vykdo daug socialinių projektų, kurie ekonomiškai neatsiperka, tačiau yra labai svarbūs bendruomenei. Kaip keletą jų jis įvardijo prieš keletą metų pastatytą uostą žvejams, taip pat prieš 11 metų pastatytą kruizinių laivų terminalą. Nors pastarasis uosto direkcijai generuoja tik 1 proc. visų gaunamų pajamų ir 0,4 proc. pelno, neabejotinai prisideda prie uostamiesčio ekonominės gerovės, mat atvykęs turistas uostamiestyje palieka nuo 25 iki 100 eurų. Šiemet Klaipėdos uostą pasieks rekordinis laivų skaičius.

„Dar vienas 35 mln. litų vertės projektas – mažųjų valčių prieplauka, kuri pagerins sąlygas mažų laivų ir katerių srityje. Džiugu, kad šiame streso amžiuje žmonės turės geresnes sąlygas atsipalaiduoti. Dar 1991 metais Vokietijoje, bendraujant su verslo ir politikos atstovais, išgirdau sentenciją, kad didžiausias Lietuvos turtas yra genų fondas, nes lietuviai yra labai darbšti, sportiška, išprususi tauta, tačiau ilsėtis ji dar nemoka. Manau, socialiniais projektais mes šiek tiek prisidedame prie žmonių streso mažinimo“, - sakė uosto direkcijos generalinis direktorius.

Jis taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos uosto įtaka milžiniška ne tik miestui, regionui, bet ir visos Lietuvos ekonomikai. Vienintelis Lietuvos uostas tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria apie 185 tūkst. darbo vietų, yra susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Apskaičiuota, kad vien iš uosto krovos valstybės biudžetas kasmet pasipildo apie 0,5 mlrd. litų. Be to, uosto naudą tiesiogiai jaučia ir čia dirbantys žmonės - statistika rodo, kad krovos kompanijose vidutinis darbuotojų atlyginimas yra tris kartus didesnis nei darbo užmokesčio vidurkis šalyje.

„Atlyginimų dydis taip pat yra labai svarbus rodiklis – jis parodo, kad mūsų veikla žmonėms sukuria didesnį gyvenimo komfortą. Be to, jei darbuotojas negautų pakankamo atlygio, apie jokią jo kompetenciją, pareigingumą, poreikį dirbti bet kuriuo paros metu ir bet kuriomis oro sąlygomis nebūtų nė kalbos“, - pažymėjo uosto direkcijos vadovas.

A. Vaitkus sakė sutinkąs su socialinės apsaugos ir darbo ministrės žodžiais, jog socialinė atsakomybė atsiperka. Jis prisiminė, kad 2003 metais, kai Baltijos jūra buvo gana stipriai užšalusi, konteinerinės kompanijos Klaipėdos uostą pasirinko dėl žmogiškųjų veiksnių – darbuotojų kompetencijos, gebėjimų, pasiryžimo dirbti. „Aišku, infrastruktūra šioje veikloje yra svarbi, bet patikimumas, gabenant krovinius, šiandien turbūt yra pati didžiausia vertybė“, - svarstė uosto direkcijos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"