TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto gylis padeda konkuruoti

2013 04 10 6:00
SGD terminalo laivų stovėjimo vietą galinga olandų technika išgilins sutartyje numatytu laiku. / Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Baigiami uosto kanalo gilinimo darbai iškėlė naujas technines užduotis ir reikalauja papildomų investicijų, kad patobulintais laivybos parametrais galėtų naudotis pietinės akvatorijos terminalai.

Klaipėdos uosto investicijų poreikis per artimiausius trejus metus dukart didesnis nei galimybės, kurių ribos nėra apibrėžtos dėl ankstesnės Vyriausybės sprendimo atiduoti į biudžetą dalį pelno. Nuo prievolės dydžio priklausys skolinimosi limitas, greitesnė jau išleistų valstybės milijonų grąža ir verslo įmonių darbo efektyvumas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas pasiekė naują krovos rekordą ir buvo ketvirtas Rytų Baltijos pakrantėje - po Rusijos Primorsko, Ust Lugos ir Sankt Peterburgo uostų. Jo apyvarta siekė 9,84 mln. tonų, buvo penktadaliu didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Toks geras rodiklis - uosto konkurencingumo rinkoje rezultatas. Tačiau dėl ateities kyla nerimo, nes padalijus investicijas dviem kryptimis - tradicinei veiklai ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms, labai trūksta lėšų infrastruktūrai.

Investicijos į gylį

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia pastebėjęs, kad verslo ir valstybės išlaidų adekvatumas grįstas nusistovėjusia gyvenimo praktika ir uosto veiklos misija. Prievolė uosto naudotojams pasirašyti formalų susitarimą, kuriame nurodyti griežti terminai ir jų nevykdymo sankcijos, kaip reikalavo ankstesnė uosto vadovybė, nėra teisingas, nes valstybės institucija negali įsipareigoti savo turtu. O būtent jos darbų dalis dažniausiai vėluoja. Uosto kompanijos stengiasi prisiderinti prie KVJUD planų ir kartu investuoti, stato terminalus už bankų paskolas. Palūkanos ar nuosavų lėšų įšaldymas yra akstinas siekti kuo greitesnės investicijų grąžos per krovinių apyvartą.

Uosto vadovas sakė radęs daug nebaigtų smulkių infrastruktūros tobulinimo darbų dėl KVJUD nelankstumo, todėl bus stengiamasi kuo greičiau juos baigti. Kitas dalykas, dėl kurio netrukus žadama apsispręsti, - nuosavos uosto gilinimo technikos (žemkasės ar žemsiurbės) pirkimas. Nutraukti diskusijas verčia gilinant uostą dažnėjantis operatyvaus kanalo valymo poreikis.

Šiomis dienomis baigiamas įgyvendinti didžiausias pagal iškasto grunto kiekį - 4,4 mln. kubinių metrų - ir pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų panaudojimą - 129 mln. litų - uosto gilinimo projektas. Kanalas iki pietinės uosto dalies, Malkų įlankos, pagilintas iki 14,5 metro, prie bendrovės "Klaipėdos Smeltė" išplatintas laivų apsisukimo ratas. Šiuo metu galinga technika sutelkta prie Kiaulės Nugaros salos, ten kasama duobė SGD terminalo laivo stovėjimo vietai įrengti. Šie darbai pareikalaus 87 mln. litų.

"Dujų terminalo statyba - strateginis uždavinys. Gaila, kad jam iš anksto nebuvo sukaupta lėšų, todėl tenka naudoti dabartinius išteklius. Lapkritį turėję startuoti gilinimo darbai prasidėjo tik vasario 8 dieną, bet "Van Oord" galinga įranga jau iškasta 30-40 proc. grunto. Toks tempas nekelia abejonių, kad darbai bus baigti laiku - iki birželio vidurio", - aiškino A.Vaitkus.

Kad visiems užtektų

Neseniai KVJUD su Šiaurės investicijų banku pasirašė 44,3 mln. eurų (per 152 mln. litų) paskolos sutartį. Šie pinigai bus naudojami SGD terminalo infrastruktūrai kurti ir gilinimo darbams, tačiau kiek iš viso projektui prireiks lėšų, pasak finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, dar sunku pasakyti. Anksčiau planuota, kad per 2 metus teks skirti 270 mln. litų. Tačiau tai nėra riba, nes nežinoma, kiek kainuos Kiaulės Nugaros kranto tvirtinimo darbai. Šių metų investicijoms buvo numatyta panaudoti daugiau kaip 300 mln. litų, bet sąmata bus tikslinama antrojo pusmečio pradžioje. Investicijų dydį lems tai, ar reikės į biudžetą sumokėti 50 proc. pelno.

"Papildomas investicijų poreikis per 2013-2015 metus sudaro 400 mln. litų. Jei galėtume skirti visą pelną ir didesnį skolintų lėšų limitą, papildomas investicijas padidintume 260 mln. litų. Tikimės iki balandžio pabaigos išgirsti Vyriausybės sprendimą", - kalbėjo M.Armonaitis.

Pirmąjį ketvirtį KVJUD pajamos iš rinkliavų siekia 37 mln. litų. Gauta 4 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai ir milijonu litų daugiau nei 2011-aisiais, kai visi rodikliai buvo rekordiniai. Įspūdingus Klaipėdos uosto rezultatus, pasak A.Vaitkaus, lėmė ankstesniais metais uosto tinkamai atrinktos investicijos, jos leido padidinti krovą nuo 14 iki 36 mln. tonų per metus. Prognozuojama, kad antrojo pusmečio apyvartos prieaugis lėtės, nes pernai rudenį prasidėjęs spartus lietuviškų grūdų derliaus eksportas nesibaigia iki šiol. Šiemet tikimasi krauti bent milijonu tonų daugiau negu pernai ir užpernai - maždaug 37-38 mln. tonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"