TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto idėjų netrūksta - nėra pinigų

Pernai buvęs ypač spartus Klaipėdos uosto kilimas paskatino miesto bendruomenę jūros verslą vertinti pragmatiškai. Pajūryje dažnėja įvairių visuomenės sluoksnių diskusijų apie Lietuvos jūrų komplekso perspektyvas.

Antrojo Lietuvos pramoninio uosto reikalų aptarimas kurį laiką buvo pritilęs, svarstė tik specialistai, tačiau naują nuomonių pliūpsnį sukėlė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) užsakymu atliekama giliavandenio uosto studija ir Vyriausybės įpareigojimas bendrovei "Klaipėdos nafta" organizuoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas.

Klaipėdiečių svarstymai, kur geriau - Būtingėje ar Melnragėje - planuoti antrąjį uostą ir kiek dujų terminalų Lietuvai reikia, - visų pirma skirti Vilniaus valdžios atstovams. Pajūrio gyventojai jau dabar nori žinoti, kodėl ekonominiu sunkmečiu Lietuva nesukelia visų užduočių (naujo uosto, SGD terminalo, vėjo jėgainių parko, naftos gavybos ir kt.) į vieną projektą? Kadangi atsako negirdėti, gausėja gretos skeptikų, manančių, kad Lietuva jūroje nieko nepastatys.

Latviams nepavydi

Kuo daugiau pinigų transporto sektoriuje, tuo garsesnės partinės rietenos dėl įtakos uostams. Tokią nuomonę perša pastaruoju metu Latvijoje kilęs šurmulys dėl šios šalies jūrų komplekso valdymo reformavimo. Mūsų kaimynų biudžetas ir, aišku, politinė gerovė daug labiau priklauso nuo transporto tranzito nei Lietuvoje. Regis, mūsų Vyriausybei šiuo metu terūpi, kaip iš uosto valstybinių įmonių išsemti pelną, iš tiesų juokingai menkas, kai kalbama apie milijardinius projektus, sumas - 50-100 mln. litų.

Situaciją Latvijoje stebi bei analizuoja ir krovinių siuntėjai, ir uostai konkurentai. Todėl praėjusią savaitę Klaipėdoje vykstant visuomenininkų organizuotai diskusijai apie naująjį giliavandenį Lietuvos uostą, jo naudą ekonomikai, poveikį visuomenei ir aplinkai, buvo paminėti ir latvių kivirčai. Pasidžiaugta, kad turint vieną uostą aršių valdymo konkurencijos grumtynių nekyla.

Pasak pranešimų iš Latvijos, kuriuos skelbia keli interneto tinklapiai, šios šalies parlamento koridoriuose vyksta atkakli kova dėl įtakos Rygos ir Ventspilio uostams. Esą metams baigiantis Zatlero reformų partija ir partija "Vienybė" susitarė keisti uostų valdybų narius. Tačiau pastaroji neskuba apsispręsti, nes nėra pasiruošusi karui su Ventspilio meru Aivaru Lembergu, jau du dešimtmečius naftos tranzito versle įsitvirtinusiu kaip citadelėje.

Pagal Latvijos uostų įstatymą, į valdybas atstovus deleguoja ministerijos, o jos, žinia, keičiantis vyriausybėms atitenka vis kitoms partijoms. Ventspilio uosto valdyboje A.Lembergui norima sukurti opoziciją, bet tuomet dėl partinės priešpriešos valdantiesiems kiltų rizika prarasti Rygos uostą. Todėl pasigirsta kalbų apie tai, kad Latvijos uostų direkcijas reikėtų sujungti, o dėl to būtina keisti įstatymą.

Abiejų didžiausių Latvijos uostų krova šiemet stipriai atsigavo, Rygoje perkrauta 34 mln. tonų, Ventspilyje - 28,5 mln. tonų. Pirmasis pasiekė naują visų laikų rekordą. Antrasis išgyvena neramius laikus nuo pat 2001 metų, kai krova, smuktelėjusi žemiau pasiektos 37,5 mln. tonų aukštumos, svyruoja ties 30 mln. tonų riba, o 2010 metais net buvo smukusi iki 24,8 mln. tonų. Iš dalies taip nutiko dėl politinės vadinamosios Lembergo bylos, kurios baigtis visuomenei taip ir lieka neaiški.

Sprendžiant pagal krovinių savininkų elgseną, nesutarimai Latvijoje juos veikia kaip varovų genamą briedį į lietuvių medžioklės plotus. Klaipėdai jie buvo naudingi ir kilstelėjo apyvartą, bet kartu paskatino kalbas apie uosto pralaidumo ribas.

Latviai statyti naujų uostų kol kas neplanuoja, tačiau Rygos uosto pradėtas terminalų iškėlimas iš centrinės miesto dalies į Dauguvos žiočių salą prie jūros pagal projekto mastą tokiam procesui, ko gero, prilygsta.

Negali skubėti

Taip jau sutapo, kad vieną dieną Klaipėdoje buvo aptariami du skirtingi projektai: "Sweco Lietuva" konsultantų pristatoma SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo pradžia ir naujojo uosto alternatyvos.

Pirmasis, gausiai dalyvaujant visų partijų atstovams, svarstytas miesto tarybos teritorijų planavimo komitete, apie antrąjį neformaliai diskutuota pasirinkus "Mokslinės kavinės" ("Caf Scientifique") formatą. Dalis abiejų renginių klausytojų buvo tie patys žmonės ir mėgino KVJUD vadovo Eugenijaus Gentvilo ir konsultavimo įmonės "Inros Lackner" atstovo mintis lyginti su jau girdėtomis "Sweco Lietuva" įžvalgomis.

Diskusijoje apžvelgtas dešimtmečio laikotarpis - nuo japonų nemokamai atliktos naujo uosto parinkimo studijos ir pasiūlyto salos priešais Melnragę varianto, iki dabar vokiečių konsultantų pateiktos uosto ties Būtinge vizijos.

2011 metais ji įgavo ryškesnius kontūrus: atlikta uosto statybų galimybių studija ir pradėtas poveikio aplinkai vertinimas. Iš specialistų pasiūlytų alternatyvų pernai rudenį prioritetine pasirinkta vieta prie Būtingės.

Tačiau diskusijos apie projektą tik pradėtos. Ar tikrai Lietuvai reikia dar vieno uosto? Kokiais kriterijais remiantis renkama jam vieta? Kodėl linkstama prie Būtingės, nors ši alternatyva brangesnė? Kokios galimos tokio objekto atsiradimo pasekmės regionui? Kaip bus mažinamas uosto poveikis aplinkai ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos pajūryje?

Nors planuota, kad studija atsakymus į šiuos klausimus pateiks iki vasario 14 dienos, bet kadangi projektas apima tarptautinius vandenis konsultantai priversti laukti Latvijos pozicijos. Išsiuntus poveikio aplinkai vertinimo programą latviams, baigtinės datos lieka neaiškios. Pasak Klaipėdos uosto generalinio direktoriaus E.Gentvilo, Europos Komisijos atstovai sutiko iš dalies Europos Sąjungos finansuojamos studijos terminus pratęsti, todėl procedūros gali būti perkeltos į 2013 metus. O jeigu atsinaujintų ginčai dėl valstybių sienos jūroje ribų, kurios taip ir likusios nenustatytos dėl naftos telkinių žvalgybos bei naudojimo, tektų dar kartą kreiptis į Europos institucijas.

Kada jo reikės?

Vieni, tarp jų ir dabartinis uosto vadovas, mano, kad skubėti nėra kur - esą laikas, "diena x", kai senasis Klaipėdos uostas nebegalės sutalpinti visų krovinių, ateis ne anksčiau kaip 2020 metais, kai bus viršyta 50 mln. tonų apyvarta.

Kiti sako, kad užtenka tik pažvelgti į prasiskolinusios valstybės kiauras kišenes, kad imtume kuo greičiau ieškoti pigesnio išorinio uosto statybos varianto.

Anksčiau giliavandenio uosto viziją kūrę japonai, pasak uostininkų, ne kvailiai, padarė išvadą, kad statyti uostą Būtingėje ekonomiškai nenaudinga. Jų vienintelė klaida - netikslios Klaipėdos uosto apyvartos didėjimo prognozės. Jie nustatė 4,3 proc. prieaugį per metus, o jis buvo ko ne dvigubai spartesnis - 8,3 procento. Tačiau tokiu atveju jų mintis, kad po 2015 metų uostas patirs laivų eismo apribojimų arba Kuršių nerijos pakrantę dėl išgilintos akvatorijos reikės sutvirtinti krantine, darosi dar aktualesnė.

Uoste, rodos, slapčia tikimasi, kad po Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei bus grįžtama prie Melnragės uosto varianto. Technologijos žengia į priekį, esą galima surasti gyventojams neskausmingų ir nebrangių teritorinių sprendinių. Pratęsus į jūrą molą ir nutiesus vamzdynus, pirmąja išorinio uosto dalimi galėtų naudotis abi naftos terminalų bendrovės. Tokia statybos raida dabartiniam uostui nesukeltų konkurencijos ir neišprovokuotų politinių dvikovų, kaip nutiko Latvijoje. Be to, neatimtų nė metro kurortinių zonų pakrantės, padėtų išvengti aplinkosaugos konfliktų ir nekeltų tarptautinės įtampos. Jau dabar aiškėja, kad tokia grėsmė atsiranda pasirinkus Būtingės variantą. Pasaulyje daugybė pavyzdžių, kai mažai teritorijos turinčios (Belgija, Olandija) arba tankiai apgyvendintos (Vokietija, Japonija, netgi Kinija) valstybės jūros pramonę perkelia į vandenų plotus. Tik Lietuva vis dar trypčioja paplūdimių seklumoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"