TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto krova - ant bangos

2014 12 27 6:00
Klaipėdos konteinerių terminale gruodį prisišvartavęs laivas su Danijos vėliava „Saturn“ iš Švedijos atplukdė du nestandartinio dydžio transformatorius, po 196 tonas kiekvienas. LŽ archyvo nuotraukos

Po ypač sėkmingų spalio ir lapkričio mėnesių Klaipėdos uostas gruodį gyvena išsipildžiusių prognozių nuotaikomis ir su parengtais nuosaikaus optimizmo planais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pažymi, kad visi trys svarbiausi uostamiesčio 2014-ųjų įvykiai susiję su laivyba: birželį priimtas didžiausias kruizinis laivas „Celebrity Eclipse“, kurio ilgis – 317 metrų, plotis – 37 metai, aukštis – 61 metras; spalio pabaigoje sėkmingai į uostą įvestas ir nuo tol saugyklos paskirtį atlieka SGD laivas-terminalas „Independence“; gruodį duris atvėrė antram gyvenimui prikeltas burlaivis „Meridianas“. Didžiausiu "praradimu" uostininkai juokais vadina 200 litų banknoto, kuriame pavaizduotas švyturys, išėmimą iš apyvartos nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

Viena tona krovinių valstybei duoda 11,23 lito pajamų, o šiųmetis rezultatas turėtų siekti 36 mln. tonų. Nuo vasaros taikomi Rusijos draudimai įvežti daugumą prekių iš Vakarų ir jai skirtos Europos sankcijos nelabai pakenkė, tik dviejuose segmentuose – šaldytų produktų ir ro-ro krovinių. Tačiau prognozuoti uosto ateitį sudėtinga dėl užsitęsusių karo veiksmų Ukrainoje, recesijos Rusijoje ir nenuspėjamų šios šalies veiksmų remiant savo šalies uostus.

Ruduo – rekordinis

Per sausio–lapkričio mėnesius Klaipėdos uosto apyvarta pakilo 9 proc. – iki 33,4 mln. tonų, krauta 2,8 mln. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Tai reiškia, kad Lietuvos transporto įmonių, dirbančių per uostą, pajamos šiemet išaugo apie 126 mln. litų, o šalies biudžetas pasipildė apie 31 mln. litų daugiau mokesčių negu pernai“, - dar negalutinius rezultatus skaičiuoja A. Vaitkus.

Kadangi gruodžio vidury uosto darbas ilgiau nei parą buvo sustabdytas dėl įsismarkavusio audringo vėjo, o ir paskutinės metų dienos ne itin palankios krovai dėl orų, pasiekti naujo mėnesio rekordo nesitikima ir sunku numatyti, kiek tonų trūks iki 2011 metais pasiektos 36,6 mln. tonų visų laikų Klaipėdos uosto aukštumos. „Visą gruodį – lietus ir vėjas, bet tikimės, kad bendras rezultatas bus neblogas, apyvarta sieks 2,8-3 mln. tonų krovinių“, - gruodžio nepeikia KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Lapkritį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo net 27,9 proc. – krauta 3,3 mln. tonų (722,6 tūkst. tonų daugiau nei 2013 metų lapkritį). Tai absoliutus lapkričio rekordas Klaipėdos uosto istorijoje, o pirmą kartą tokio dydžio krova buvo užfiksuota 2011 metų spalį. Naujas mėnesio rekordas – 3,65 mln. tonų - pasiektas šiemet spalį. Tokį pakilimą lėmė labai geri trąšų, naftos produktų, konteinerių ir grūdų krovos rezultatai.

Įvairovė – stiprybė

Jeigu šiemet Klaipėdos uostas nepasieks naujo krovos rekordo, jo ekonominė reikšmė dėl to nemažės. Dar keli įvykiai, be pagrindinio, bendrovės „Klaipėdos nafta“ SGD terminalo, vertinami kaip išskirtiniai.

2014 metais kruiziniais laivais per sezoną atvyko didžiausias jūrinių turistų skaičius - 57 tūkstančiai. Gausus, šimtais milijonų litų vertinamas, uosto įmonių ir valstybės investicijų derlius: atidarytas universalus Centrinis Klaipėdos terminalas; bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ krantinę papuošė trečiu STS kranu - „žirafa“; Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO atidarė naują biriųjų trąšų sandėlį; Birių krovinių terminalas pagal apyvartos šuolį įsiveržė į trečiąją poziciją. Vakarų Baltijos laivų statykla į vandenį nuleido po ilgos pertraukos Lietuvai pastatytą mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, o danams pastatytas žvejybos laivas „Gitte Henning“ pelnė titulą „Lietuvos metų gaminys 2014“. Po ilgiau nei dešimtmetį trukusių diskusijų ir parengiamųjų darbų pagaliau išvalyta iki 16 metrų gylio viena iš Vakarų laivų gamyklos naudojamų doko duobių, tai leis remontuoti „Panamax“ tipo laivus.

Būta ir neįprastų krovinių, reikalaujančių atskiro tarnybų pasirengimo: Klaipėdos konteinerių terminale gruodį prisišvartavęs laivas su Danijos vėliava „Saturn“ iš Švedijos atplukdė du nestandartinio dydžio transformatorius, po 196 tonas kiekvienas, skirtus Baltijos dugnu klojamos tarptautinės elektros jungties „Nord Balt“ pastotei, o metų pradžioje nuo Malkų įlankos 142 krantinės atsišvartavęs laivas „Abou Karim IV“ išgabeno 1080 gyvų mėsinių galvijų, kurių bendras svoris – 611 tonų.

Žvelgiant į kitus mėnesius matyti, kad jie buvo ypatingi didžiausiais trąšų, naftos produktų, konteinerių ar keleivių kiekiais. Kariniai kroviniai nebėra naujiena, bet šiemet į Klaipėdos uostą atvykęs NATO kontingentas buvo itin gausus, nes į didžiausias sausumos pajėgų pratybas Lietuvoje birželį atgabenta sąjungininkų technika plukdyta net keliais jūrų keltais.

Svyravimai nesmukdys

Kalbėdamas apie naują laikotarpį, A. Drungilas pažymi, kad dėl informacijos stygiaus sunkiausia analizuoti naftos produktų srautus, todėl jis susilaiko nuo komentaro apie Rusijos veiksmų įtaką Klaipėdos naftos terminalų veiklai.

„Naftos sektoriuje itin stipri konkurencija, čia informacija labai saugoma. Pastebime, kad šiemet naftos produktų prieaugio sulaukė infrastruktūrą išplėtojęs Rygos uostas. Atsigavus „Orlen Lietuvos“ gamybos eksportui, Klaipėdos uoste taip pat padaugėjo naftos produktų. Sankcijos labiausiai jaučiamos šaldytų produktų segmente, nes sumenko jų vartojimas Rusijoje ir Baltarusijoje. O ro-ro krovinių mažėjo visur. Sumenkęs rublis riboja vartojimo prekių eksportą į Rusiją, bet sunkmečiu aktyvėja žaliavų išvežimas iš Rusijos. Klaipėdos uoste yra krovinių, kurių apyvarta kurį laiką mažės, pavyzdžiui, jūrų keltuose – dėl įsigaliojančios Sieros direktyvos, auginančios vežimo kainas. Bet turime ir tokių krovinių, kurių srautas didės. Žvelgdami į 2015 metus prognozuojame, kad krovos mastas bus panašus kaip šiemet – maždaug 36 mln. tonų. Bet atsižvelgdami į atliktus infrastruktūros patobulinimus ir į numatomą Malkų įlankos gilinimą, tikimės, kad nuo 2016 metų apyvarta didės“, - apie krovos tendencijas sako A. Drungilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"