TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto krovos apsukas lėtina nafta

2014 07 08 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vasaros pradžia Klaipėdos uoste išsiskyrė ryškiu apyvartos pagyvėjimu, o Būtingės terminale – štiliu.

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uostas perkrovė 17,75 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. daugiau nei pernai, tačiau Būtingės naftos terminalo apyvarta krito ketvirtadaliu – iki 3,3 mln. tonų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis, teigiamus statistikos pokyčius lėmė didėjanti biriųjų trąšų ir konteinerių krova, neigiamus – mažesni bendrovės „Orlen Lietuva“ perdirbamos naftos kiekiai ir sumenkęs produkcijos eksportas.

Birželį Klaipėdos uoste krovinių padaugėjo 9,5 proc., arba 250 tūkst. tonų, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai – iki 2,9 mln. tonų. Tokį pagyvėjimą, palyginti su 2013 metų birželiu, lėmė 47,4 proc. – iki 1,07 mln. tonų - didėjusi skystųjų ir biriųjų (palaidų ir pakuotų) trąšų apyvarta. Tačiau birželį 25,1 proc. sumažėjo naftos produktų krova – jų pilta 354,8 tūkst. tonų. Krovinių konteineriuose krauta 479,6 tūkst. tonų, 13,3 proc. daugiau, ro-ro krovinių gabenta 389,5 tūkst. tonų - 2,5 proc. mažiau, žemės ūkio produktų apyvarta sudarė 236,4 tūkst. tonų ir buvo 62 proc. didesnė. Būtingės terminale birželį importuota 513 tūkst. tonų naftos - 26,8 proc. mažiau nei 2013 metų birželį.

„Birželis buvo geras mėnuo, leido aplenkti praėjusius metus beveik puse milijono tonų. Jau nuo kovo apyvarta atsigauna, ypač biriųjų trąšų. Jei ne nafta, šiemet turėtume rekordinius metus“, - pažymėjo KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

Žvelgiant į 6 mėnesių rezultatus akivaizdu, kaip smarkiai, nors ir nedramatiškai, „Orlen Lietuvos“ sunkumai šiemet veikia Klaipėdos uostą ir kaip nuo stagnacijos gelbsti baltarusiškų trąšų eksportas.

Per pusmetį naftos produktų apyvarta smuko 32 proc. – nuo 4,1 mln. tonų iki 2,8 mln. tonų. Tuo pat laikotarpiu į viršų šovė natūralių ir cheminių trąšų kreivė – jų padidėjimas sudaro 1,3 mln. tonų iki 5,1 mln. tonų. Kiti svyravimai natūralūs: žemės ūkio produktų per pusmetį krauta 11 proc. mažiau (1,1 mln. tonų), generalinių krovinių – 8,7 proc. daugiau (5,7 mln. tonų). Konteinerių padidėjimas vienetais sudaro 11 proc., iki 218 556 TEU, ro-ro krovinių sumažėjimas – 4,1 proc., iki 122 007 vienetų. Keleivių lankėsi 16 proc. mažiau nei pernai – 132 424, tačiau kruizinių laivų turistų šiemet per gegužę ir birželį atvyko 26 proc. daugiau – 11 549. Stabilią Klaipėdos uosto situaciją apibūdina ir panašus kaip pernai laivų skaičius – atplaukė 3282 laivai.

„Konteinerių padidėjimą, ypač tonomis, kuris sudaro daugiau kaip 24 proc., lemia tai, kad vis daugiau krovinių gabenama konteineriuose - netgi baltarusiškos biriosios trąšos, kad grąžinami konteineriai nebūtų tušti. Aišku, kol kas didžiąją dalį sudaro Klaipėdos konteinerių terminalo kroviniai - čia nuo metų pradžios pasiektas 21 proc. prieaugis. Bet pamažu "įsivažiuoja" ir „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių srautas - jis per pusmetį padidėjo 12 procentų. Antrąjį pusmetį tikimės sulaukti daugiau konteinerių ir ro-ro krovinių, tikimės gero derliaus, o ypač kad nesustos trąšų eksportas“, - sakė A. Drungilas. Jis nedrįso prognozuoti naftos krovinių kiekio, tačiau viliasi, kad naftininkų reikalai pagerės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"