TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto krovos kreivė kyla

2014 08 08 6:00
Šią liepą Klaipėdos uosto apyvarta ūgtelėjo 4,8 proc. - krovinių įvairovė ir geros pralaidumo galimybės leidžia išvengti stagnacijos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Klaipėdos uosto krovinių apyvarta liepos mėnesį pasižymėjo nuosaikia kilimo dinamika. Prie įvairių sukrėtimų pripratusio uosto rezultatai nerodo geopolitinės įtampos ženklų, naujų suvaržymų nei matyti, nei apie juos girdėti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskelbė, kad šią liepą uosto apyvarta ūgtelėjo 4,8 proc. - iš viso krauta 2,8 mln. tonų krovinių, arba 128,6 tūkst. tonų daugiau nei pernai liepos mėnesį. Būtingės terminale situacija ir toliau prasta – atgabenta 600 tūkst. tonų naftos, trečdaliu mažiau nei 2013 metų liepą. Todėl abiejų jūrinių dalių bendras rezultatas neigiamas – nuo praėjusių metų liepos atsiliekama 4,8 procento.

Klaipėdos uosto kreivės judėjimą aukštyn labiausiai lėmė 64 proc. didėjusi skystųjų ir biriųjų (palaidų ir pakuotų) trąšų apyvarta: krauta 1,08 mln. tonų, arba 426 tūkst. tonų daugiau.

Tai absoliutus liepos mėnesio trąšų krovos rekordas, vertinant duomenis nuo 2008-ųjų metų liepos.

Po 2 proc. padaugėjo krovinių konteineriuose ir ratinės technikos (ro-ro krovinių) keltuose, atsigavo naftos produktų srautas – šių produktų pilta beveik 580 tūkst. tonų, 12,6 proc. daugiau.

Kad liepos mėnesio statistika rodo bemaž 80 tūkst. tonų mažesnę rusiškų rūdų apyvartą, KVJUD rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas šio fakto nesieja su Rusijos atsakomaisiais veiksmais Europos Sąjungai. Iš dalies tai nulėmė rugpjūčio pirmomis dienomis baigta 70 tūkst. tonų talpos laivo krova. Toliau lėtėja šaldytuvuose sukrautų maisto produktų apyvarta: liepos mėnesį šiemet jų krauta 15 proc., arba 1,4 tūkst. tonų, mažiau nei pernai – iš viso 7,9 tūkst. tonų. „Kol kas pastebime tik seniau pradėtas taikyti sankcijas šaldytiems produktams. Bet džiugina tai, kad gabenama daugiau ro-ro krovinių, kurių dalis toliau taip pat keliauja į Rusiją. Naujų suvaržymų nei matyti, nei apie juos girdėti. Apyvartos tempas geras. Laukiame naujo lietuviškų grūdų eksporto sezono. Žemdirbiai kalba, kad derlius neblogas. Tikimės maždaug 2 mln. tonų grūdų ir bendros 3 mln. tonų žemės ūkio kultūrų apyvartos. Pagal mūsų prognozes, šiemet gali būti perkrauta daugiau kaip 35 mln. tonų krovinių“, - uosto rezultatus komentavo A. Drungilas.

Pasiektas absoliutus liepos mėnesio trąšų krovos rekordas, vertinant duomenis nuo 2008-ųjų metų liepos.

Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste krauta 20,6 mln. tonų krovinių, pernai tuo pačiu metu – 19,9 mln. tonų.

Klaipėdos uostas prie įvairių sukrėtimų pripratęs – pernai, kai pasiektas antras istorijoje krovos rodiklis, jam įtaką darė Rusijos ir Baltarusijos nesutarimai dėl naftos tiekimo ir trąšų rinkos sąstingis. Šiemet krito Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos produkcijos eksportas, tačiau krovinių įvairovė ir geros pralaidumo galimybės leidžia išvengti stagnacijos.

Kaimynėje Latvijoje nerimo daugiau. Klaipėdą apyvartos rezultatais aplenkusiame Rygos uoste ruošiamasi gana dramatiškam scenarijui, jei nutrūktų Maskvai skirtų ne tik vaisių ir daržovių krova, bet ir rusiškų anglių eksportas. Per Rygą išvežama 4 mln. tonų anglių per metus. Naujienų agentūros „Interfax“ žiniomis, Rusijos geležinkelių pasitarimų su vyriausybe protokoluose esama įrašų, kad pagrindinė Kuzbaso angliakasybos bendrovė pasirengusi 7 mln. tonų anglių atitraukti iš užsienio uostų, tarp jų - ir iš Baltijos šalių, ir šį srautą nukreipti į Murmanską.

Dar didesniais kiekiais planuojama gabenti per Tamanę, Rusijos plėtojamą uostą prie Juodosios jūros. Rusijos transporto ministerija jau kelintą kartą vėl ketina gaivinti Kaliningrado uosto plėtros planus.

Agentūra „Portnews“ pažymėjo, kad Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis šalies televizijos kanalo LTV ryto laidoje išreiškė susirūpinimą dėl tranzito, kad Rusija gali atsisakyti grąžinti geležinkelio vagonus ar imtis Latvijos link einančių geležinkelių remonto darbų. Tačiau Latvijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Edgaras Rinkevičius mano, kad kalbos apie tokias sankcijas – tik psichologinis spaudimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"