TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto krovos ledai pajudėjo

2009 11 09 0:00
Krovinių terminalo bendrovės šįmetis naftos produktų apyvartos didėjimas siekia apie 60 procentų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuo praėjusio rudens ekonomikos krizės sukaustyta jūrų laivyba pastaruoju metu pajuto prekybos atšilimą, todėl kai kurių krovinių padaugėjo ir Klaipėdos uoste.

Uosto naudotojams šie metai nebus turtingi naujų gamybinių rekordų, nors kai kurios kompanijos, palyginti su bendru ūkio atsilikimu, pasieks ekonominių aukštumų. Pagrindinis optimizmo šaltinis šiuo metu - gerėjanti Vakarų Europos ekonominė situacija ir pajudėjęs tranzitas, nes Lietuvos pramonės eksportas vis dar silpnas.

Nepasitenkinimą, kaip jau įprasta, kelia pavėluotai atlikti uosto gilinimo darbai. Neišnaudojant įplaukiančių laivų talpos nuolat atsiranda grėsmė pažeisti įsipareigojimus klientams.

Atotrūkis sumažėjo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pranešė, kad spalio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 10,3 proc. daugiau jūrinių krovinių nei 2008-ųjų spalį. Nuo metų vidurio gerėjantys, ypač spalio mėnesį, Klaipėdos uosto krovos rezultatai didžia dalimi sumažino krovinių apyvartos skirtumą tarp šių ir praėjusių metų. Pirmąjį pusmetį jis buvo 18 proc., po trijų ketvirčių - 13,1 proc., dar po mėnesio sumažėjo iki 11,1 procento. Iš viso per 10 mėnesių perkrauta 22,5 mln. tonų krovinių.

Šių metų spalio mėnesio krovos rezultatus labiausiai lėmė 2 kartus didesnis biriųjų trąšų kiekis ir penktadaliu išaugęs naftos produktų srautas. Teigiamai statistikai daugiausia įtakos turėjo pliusinė bendrovių "Bega" ir Krovinių terminalo apyvarta.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigia, jog krovos mažėjimas pirmąjį pusmetį ir apyvartos atsigavimas antrąją metų pusę buvo prognozuotas. "Ekonomikoje atsirado pozityvių tendencijų. Metų pabaigoje dėl kalėdinės prekybos gali padaugėti konteinerių ir ro-ro krovinių, todėl yra galimybė uosto atotrūkį sumažinti iki 8 procentų", - mano A.Kuzmarskis.

Gelbsti tranzitas

"Begai" vadovaujančio A.Kuzmarskio optimizmas turi priežasčių:

kompanija per 10 mėnesių perkrovė 9 proc. krovinių daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o iki metų pabaigos numato krauti 3,4 mln. tonų - tai didžiausias kiekis per visą įmonės istoriją. Toks tempas leidžia bendrovei neatidėlioti investicinių planų ir pagal numatytus terminus pradėti žemės ūkio produktų terminalo statybą. Išplėtusi pajėgumą "Bega" grūdinių kultūrų galės priimti milijonu tonų daugiau.

"2008-ieji mums buvo nepalankūs, planavome krauti daugiau. Šiemet rezultatus gerina aktyvus rusiškų biriųjų trąšų tranzitas ir bendrovės "Lifosa" išlaikytas pernykštis eksporto lygis. Be to, dešimtadaliu padaugėjo sodos, skirtos Rusijai ir Ukrainai. Tranzitas sudaro 42 proc. visų "Begos" krovinių, augimas siekia 17 procentų. Tačiau mažiau krovėme cemento, skystųjų trąšų. Kai lyginame krovimo statistiką, matome, kad kiekis vidutiniškai pakito nuo 7,5 tūkst. tonų iki 8,5 tūkst. tonų į laivą. Tai reiškia, jog keičiantis laivų gramzdai būtinas didesnis uosto gylis", - pažymi A.Kuzmarskis.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas irgi stebi prekybos stabilizavimosi tendenciją. Ir taip pat svarbiausia gamybine kliūtimi įvardija uosto gylį kanale ir prie krantinių. Kompanijos apyvarta spalį grįžo į 2008 metų lygį, o pastarasis mėnuo sumažino atsilikimą, kuris po pirmojo pusmečio sudarė 24 proc., po 9 mėnesių - 20 procentų.

"Vis dar laukiame uosto direkcijos atsakymo, kada galėsime krauti į laivus po 70 tūkst. tonų baltarusiškų trąšų. Nors ji paskelbė, kad pradėjo gilinti kanalą, neaišku, kada baigs. Galime netekti ir to, ką turime. Baltarusijos trąšų prekyba vis neįsibėgėja. Praradimus stengiamės kompensuoti kitais kroviniais - jų per lapkritį ir gruodį, kaip tikimės, turėtų padaugėti. Vakarų Europoje atsigavo statybos, vėl atsirado rusiško metalo paklausa. Taip pat tikimės daugiau krovinių jūrų perkėlos terminale, kuris, jei atmestume iš linijos pasitraukusio kompanijos "Scandline" kelto į Daniją plukdytus krovinius, apie 10 proc. apyvartos, beveik sugrįžo į pernykštį lygį", - pasakoja V.Kaunas.

Krovinių terminalo bendrovės direktorius Audrius Darinskas įspūdingą šįmetį naftos produktų apyvartos didėjimą apie 60 proc. aiškina prastais pernykščiais rezultatais. "Mūsų apyvarta priklauso nuo kliento galimybių išvežti krovinius. Naftos prekyba svyruoja. Šiemet iki spalio krovos tempas buvo labai geras, tačiau spalį viena gamykla, iš kurios klientas veža produktus, sustojo dėl remonto. Netrukus krova vėl turėtų pajudėti", - tikisi A.Darinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"