TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto maitintojos - kurortinės teritorijos?

2011 02 12 0:00
Vidos Bortelienės nuotrauka

Daugumai pajūrio gyventojų jūra asocijuojasi su laivais ir darbu uoste, bet tie, kurie gyvena prie pat kranto, industrinę panoramą mieliau keistų į kurortinę aplinką.

Neseniai Klaipėdoje susikūrusi apskrities darbdavių asociacija visuomenę kvietė į diskusiją, kuria norėta apžvelgti priežastis, kodėl Smiltynei, Giruliams ir Melnragei iki šiol nėra suteiktas kurortinių teritorijų statusas. Uostamiesčio vadovybei buvo priekaištaujama, esą ji nesirūpina gražiausiomis vietovėmis. Dėl to neva prarandamos biudžeto išmokos infrastruktūrai, paplūdimiams tvarkyti, skatinti turizmą ir gerinti sąlygas atvykstantiems poilsiautojams. Šioje srityje Klaipėda atsiliekanti nuo Ignalinos, Zarasų, Anykščių ir Trakų, kurie įteisino kurortines teritorijas ir maudosi valstybės piniguose. Šiemet šių regionų kurortinėms reikmėms bus paskirstyta 2 mln. litų.

Kaip pagrindinis argumentas nurodoma elementari rekreacinių teritorijų netvarka: į Girulių, Smiltynės paplūdimius poilsiauti žmonės plūsta iš visos Lietuvos, bet tvarkyti jų paliekamas šiukšles, remontuoti įrangą tenka tik iš Klaipėdos savivaldybės lėšų. Pernai uostamiesčio valdžia finansavimą paplūdimiams valyti mažino, taip pat biudžete nerado 35 tūkst. litų sumokėti už dalyvavimą Mėlynosios vėliavos programoje. Todėl ketverius metus švarius ir saugius paplūdimius ženklinusios vėliavos Smiltynės ir Melnragės paplūdimiuose nebeplevėsuoja.

Greitai uostas prisipildys

Keli milijardai litų metinių pajamų iš uosto veiklos ir penktadalis, vertinant platesnę ūkinę įtaką, sukuriamo Lietuvos bendrojo vidaus produkto diskusijos iniciatoriams nublanko prieš norą sukurti turizmo oazę, panašią, pavyzdžiui, į kurortines kaimiškų regionų teritorijas.

Apie pušų sakais persunktą ir jokio garvežio švilpuko netrikdomą patogią asmeninę erdvę visų pirma linkę samprotauti tie, kurie į Klaipėdos daugiabučių kvartalų gyventojus žvelgia iš Melnragės ir Girulių gyvenviečių privačių namų balkonų. Jie mažiausiai mąsto apie dar neemigravusio jaunimo perspektyvas ir jūrinių valstybių konkurenciją, uostams siekiant užsidirbti iš tarptautinės prekybos.

Natūralu, kad "antiuostinės" diskusijos kyla tuomet, kai sujudinami uosto tolesnės plėtros klausimai. Tačiau prieš penkerius metus atrodžiusi labai tolima uosto galimybių maksimali 40 mln. tonų riba dabar jau neatrodo kaip miražas. Šiemet per sausį uoste buvo perkrauta 3,1 mln. tonų krovinių, ir jei toks tempas išliktų per visus metus, jau šiemet uostas priartėtų prie 35 mln. tonų apyvartos.

Tiesa, šiuo metu uosto pralaidumą bandoma ištempti iki 50 mln. tonų, bet su sąlyga, kad bus galimybių juos atvežti į šiaurinę uosto dalį ar išvežti iš jos. Tokią apyvartą įmanoma pasiekti tuo atveju, jeigu Pauosčio geležinkelio stotis bus išplėsta į Girulių pusę, kaip planuoja "Lietuvos geležinkelių" bendrovė.

Nesuinteresuotų uosto plėtra gyventojų sąmonėje nesunku įžvelgti bent jau informacinį progresą - kitaip nei prieš 5-7 metus, dabar jau nė vienas naujakurys nedrįstų sakyti, esą jis nežinojęs, kad jo valda atsidūrė pramonės pašonėje.

Studijos tęsiamos

Apie išorinį uostą, anksčiau vadintą giliavandeniu, valdžios struktūros kalba nuo 1999 metų. Užsakyta ir japonų nemokamai atlikta uosto galimybių studija ir įžvalga, kad vidinis uostas nuo 2015-ųjų patirs laivybos sunkumų, buvo sukritikuotos, bet neatmestos. Ratas pradėjo suktis iš naujo, tik šįkart jau esant Europos Sąjungos (ES) sudėtyje, atsižvelgiant į Vakarų Europos šalių praktiką.

2009 metų gegužę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pateikė ES Transeuropinio transporto tinklo programai paraišką dėl Klaipėdos išorinio uosto galimybių studijos ir poveikio aplinkai vertinimo dalinio finansavimo. Patikėję, kad lietuviai tikrai nori plėsti savo uostą, Briuselio biurokratai tam skyrė 500 tūkst. eurų.

Pernai KVJUD, gavusi Transporto investicijų direkcijos pritarimą, parengė dokumentaciją ir paskelbė rangovų konkursą. Gruodžio 21 dieną buvo pasirašyta sutartis su laimėtoja, vokiečių kompanija "Inros Lackner AG", veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su bendrovėmis "Ernst & Young Baltic" ir "SIA Estonian, Latvian & Lithuanian Environment". Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas kainuos 2,9 mln. litų.

Pasak KVJUD administracijos ir rinkodaros vadovo Artūro Drungilo, tarpinė ataskaita bus pateikta šiemet kovą, o darbą numatyta baigti lapkritį. Tačiau jeigu bus atsakyta, kad reikia apžvelgti poveikį aplinkai plačiau, terminas gali būti pratęstas iki 2011-ųjų vasaros.

Šiuo metu rengiama ir kita studija - uosto galimybių apžvalga iki 2030 metų, apimanti ir viešojo logistikos centro statybą. Abiejų studijų pirmoji stadija sutampa, o vėliau bus aiškinamasi, kokios galimos alternatyvos.

Dabartinis KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, paklaustas, kaip vertina idėją prašyti Vyriausybės Melnragei ir Giruliams suteikti kurortinių teritorijų statusą, atsakė lakoniškai: "Kurortinio statuso suteikimas Melnragei, mano nuomone, neturi pagrindo. Tai, visų pirma, užkirstų kelią Pauosčio stoties kelyno rekonstrukcijai ir šiaurinės uosto dalies plėtros galimybėms. Man tai aišku. Nežinau, kodėl kai kurie partijų asmenys kelią šį klausimą."

Mokslininkai - už uostą

Ilgametis Klaipėdos uosto įtakos aplinkai tyrinėtojas, prieš kelerius metus rengęs išorinio uosto priešais Melnragę poveikio aplinkai vertinimo nustatymo dokumentą, Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovas, habilituotas daktaras profesorius Brunonas Gailiušis neslepia nusivylimo ir dėl mokslo padėties Lietuvoje, ir dėl agitacijos Klaipėdos pajūrį paversti kurortu. Jis neslepia nuoskaudos dėl to, kad valdžios institucijos nepasitiki vietiniais mokslininkais, institutas šiuo metu nušalintas nuo uosto tyrinėjimų, nors užsieniečiai lietuvių surinkta medžiaga naudojasi. O kol vėl jų patirties prireiks, Lietuvos energetikos institutas gali sunykti. Tačiau B.Gailiušis, kaip ir dera vyresnės kartos mokslininkui, akademiškai santūrus. "Klaipėda - vienintelis pasaulyje uostas, kurio kitame krante yra nacionalinis parkas. Ir nieko jam dėl uosto veiklos neatsitiko. Melnragėje ir Giruliuose yra daug privačių valdų. Kurortinis statusas Melnragei duotų ir pliusų, ir minusų. Pastačius naują uostą jūroje krantas liktų toje pačioje vietoje, tik vietoj saulėlydžio bangose gyventojai matytų saulėlydį tarp kranų. Tie žmonės mano, kad jiems užtenka esamo uosto ir esamos taršos iš Klaipėdos naftos terminalo. Tačiau Melnragė kurortine vietove galėtų būti paskelbta jau pastačius naują uostą. Nieko bloga, jeigu toks statusas Melnragei būtų suteiktas kaip savotiška kompensacija ir leistų savivaldybei geriau sutvarkyti kelius, šaligatvius, pritraukti investicijų į kurortinę infrastruktūrą. Tačiau jeigu pirma atsirastų tas statusas, o po to vyktų naujų uosto objektų statybos, tuomet jau Vyriausybė turėtų atsižvelgti į gyventojų priekaištus. Bet jūra juk visų", - kalbėjo B.Gailiušis.

Jaunesnės kartos mokslininkas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas apie tai kalba kur kas aštriau. "Yra įvairių Klaipėdos uosto plėtros scenarijų, bet galimybę priimti "Baltmax" tipo laivus lemia uosto plėtra šiaurinėje dalyje ir išorinio uosto statyba. Aišku, kad tuomet Melnragės gyvenvietė poveikį pajus. Bet uosto vizija jau seniai aiški - nuo pat 1990 metų, o kurortinio statuso idėja - labai pavėluota. Nelabai suvokiu, kam būtų skiriamas šitas kurortas. Kas būtų tie poilsiautojai, ta grupė žmonių, kurie važiuotų ilsėtis į Melnragę? Ir dabar žmonės atvažiuoja į paplūdimius, pasivaikščioti pajūriu, bet tai nereikalauja papildomos gyvenvietės kurortinės infrastruktūros. Vieną kartą reikia apsispręsti ir tvirtai pasakyti, kur yra uosto įtakos zona, ir kad ta vieta bus skiriama uosto perspektyvai. Žmonės turi ten sklypus, pasistatę namelius, dar kažką nori pasistatyti. Todėl jų siekiamybė - užkirsti kelią uosto plėtrai. Jeigu ten atsirastų kurortinė vietovė, greta jos uosto plėtra būtų negalima. Bet tai - siauros grupės žmonių interesas."

Melnragė kurortui netinkama

S.Gulbinskas pabrėžia, kad kurortinio statuso propaguotojai iš tiesų siekia tik elementarios tvarkos. "Ką keičia kurortinės teritorijos statusas? Ar to reikia pliažams sutvarkyti? Turistams pritraukti? Kaip tai susiję su gyvenviete? Rekreacinės zonos turi būti tvarkomos ir paplūdimiai prižiūrimi be jokio statuso. Jų turi ir Vilnius prie Neries, ir Kaunas prie marių. Ar toms teritorijoms irgi reikia kurortinio statuso? Ar pliažai traukia turistus? Jeigu jau vietovė turi šį statusą, tada ten turi būti išplėtota kurortinė infrastruktūra. Kur ir kokia kurortinė infrastruktūra būtų plėtojama Melnragėje? Turi būti nusistatyti prioritetai dėl gyvenvietės naudojimo - ar aplinka atitinka aplinkos kokybės reikalavimus, ar esami ištekliai tinkamiausi kurortui? Juk, turbūt, negalėtume lyginti Smiltynės su Melnrage. Smiltynės paplūdimiai geriausi visoje Kuršių nerijoje - smėlio kokybe, juostos pločiu, priekrante. Ten tikrai dideli rekreaciniai ištekliai, išskyrus Kopgalį, kur prasideda technogeninė zona ir yra uosto vartai."

Mokslininkai jau ne kartą yra atlikę įvairiausius pakrantės vandens kokybės tyrimus ir nustatę, kad Melnragės paplūdimiuose pats blogiausias vanduo visame pajūryje. Tas vanduo, kuris išteka iš Kuršių marių į jūrą, sklinda į šiaurę ir kaupiasi Melnragės ruože. Marių vandens kokybė daro didelę įtaką Melnragės pakrantei dėl žydėjimo, fitoplanktono ir priklauso nuo viso Nemuno baseino būklės. Tikro jūrinio vandens kiekis ten daug mažesnis negu Kuršių nerijoje.

Melnragės priekrantės būklę veikia hidrodinaminiai procesai už uosto vartų. Dėl bangas stabdančių molų susidarę cirkuliaciniai ratai išplauna smėlio duobes. Ties Melnrage - labai stati, staigiai gilėjanti priekrantė, todėl ten maudytis pavojinga.

S.Gulbinskas mano, kad Giruliams suteikti kurortinį statusą būtų galima, aiškiai įvardijus, kokia kurortinė infrastruktūra būtų naudojama visuomenės poreikiams. Ir tai galbūt padėtų pritraukti lėšų į tą konkrečią teritoriją.

O siūlymas Karklę paversti kurortu būtų ginčijamas. Priekrantės vandens srovių matavimus ten atlikęs S.Gulbinskas teigia, esą Klaipėdos rajonas yra pasisprendęs Karklėje įrengti paplūdimį, bet jo infrastruktūrai netinka aplinkos sąlygos - po pirmo štormo nieko iš jo neliktų. Aktyviam poilsiui tinkama tik viena teritorijos dalis, bet smėlio ten nelikę visai - vieni akmenys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"