TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto matematika: tam davė, tam - nebeliko

Prieš metus Klaipėdos uosto naudotojai aršiai priešinosi biurokratinei naujovei, turėjusiai pažaboti jų finansinį apetitą. O dabar nesulaukia, kada dvišales investicijų sutartis galės pasirašyti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kaip vieną svarbiausių pernai nuveiktų darbų nurodo investicinių sutarčių su kompanijomis parengimą. Verslininkų kritikuojamas ilgas ir aptakus tekstas kelis mėnesius buvo trumpinamas, gludinamas, kol pastabų dėl abiejų šalių atsakomybės nebeliko.

Nors uosto vadovybė kompanijų vadovus spaudė ir įtikinėjo, kaip jau nuo 2011 metų liepos 1 dienos reikalaus dirbti pagal sutartis, bus nutrauktos prieštaraujančiųjų krantinių statybos, paskirta investicijų bado dieta, verslininkai į tokį ryžtą žvelgė su kreiva šypsena.

Jau senokai užpildytos paraiškos iki šiol tebelaukia KVJUD pastabų, nes uosto valdytoja sausiui įpusėjus dar nežino, kiek valstybė iš jos paims dividendų ir kiek paliks pinigų statyboms.

Neparengta tvarka

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis LŽ patikino, esą verslininkai neprieštarauja, kad abiem šalims paraleliai leidžiant milijonus sutarčių būtinai reikia.

"Mes norime, kad kiekviena statyba turėtų laiko ir masto rėmus, tikslų grafiką. Iki šiol visas procesas vyko pagal laisvą direkcijos pasirinkimą, be jokios atsakomybės. Mūsų investicijos tampriai susijusios su valstybės išlaidomis. Patys esame suinteresuoti, kad objektai būtų pastatyti laiku ir valstybei neštų grąžą. Bet, pavyzdžiui, mano kompanija dar prieš Kalėdas atidavė sutarties projektą, o atsakymo jokio negavo. Girdėjom, kad pasirašoma bus pirmąjį ketvirtį", - kalbėjo jūrų krovinių kompanijos "Bega" vadovas.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis aiškino, kad įprastą planavimą sujaukė Vyriausybė, mat nutarė reikalauti iš visų valstybinių įmonių dividendų ir juos įtraukti į biudžetą. "Tvarka, kaip ir kiek pinigų paimti, turėjo būti parengta iki gruodžio 1 dienos. Tačiau jos ir šiandien nėra, galbūt atsiras tik kovą. Mes norime atiduoti kuo mažiau lėšų, ne 52 mln. litų, kaip planuojama, o galbūt 50 proc. pelno. Tai sudarytų apie 40 mln. litų. Atsižvelgdami į tai esame pateikę Susisiekimo ministerijai pasiūlymą 2012 metais uosto investicijoms numatyti 296 mln. litų, tačiau mūsų strateginis planas taip pat bus tvirtinamas, matyt, vasarį. Tik po to galėsime pasirašyti su kompanijomis dvišales sutartis", - apie įstrigusio proceso eigą LŽ pasakojo M.Armonaitis.

Pinigų neužteks

Klaipėdos uoste dėl apskųstų konkursų daugelis jau seniai turėjusių būti baigtų statybų prasidėjo tik pernai. Tačiau dešimtis milijonų litų taip ir nespėta panaudoti, nes, kaip teigia KVJUD infrastruktūros direktorė Roma Mušeckienė, buvo prastai parengtų projektų, vėlavimų atsirado dėl nesugebančių laiku pateikti aktų rangovų kaltės. Dabar, kai įtempta krašto ekonominė padėtis verčia KVJUD atsisakyti dalies uosto pajamų, kai kurių planuotų 2012 metų darbų nebus galima padaryti, nes pirma reikia tęsti ir užbaigti jau pradėtus. Be to, daugiau kaip 20 mln. litų numatyta suskystintų gamtinių dujų terminalo projektavimo darbams, nes tai yra Vyriausybės užduotis. Šiuo metu jau paskelbtas geologinių tyrimų konkursas.

KVJUD nerimauja, kad negalės įtikti visoms kompanijoms, nes jų poreikiai kur kas didesni. Ir todėl, pasak uosto vadovų, dar nėra ministro parašo ant leidimo pasirašyti dvišales sutartis.

A.Kuzmarskis mano, kad nurodyti KVJUD mokėti dividendus, kurie skirti biudžeto poreikiams, ir tuo pačiu metu reikalauti investicijų valstybiniam dujų terminalui - neteisinga. Uosto pajamos surenkamos beveik vien iš jau veikiančių kompanijų privačios veiklos, todėl lėšos turi būti skirtos būtent jai plėsti.

Verslininkai KVJUD lėšų trūkumą toms statyboms, kurias numatys dvišalės sutartys, siūlo užpildyti kreditais. "Uosto kompanijos ima kreditus ir stato, vadinasi, uosto direkcija taip pat galėtų panaudoti kreditus. Bankai šiuo metu turi pinigų ir jais dalijasi, jeigu mato pelningą projektą. Esame apie tai kalbėję su uosto vadovu, ir jis tokią išeitį vertina palankiai", - teigė A.Kuzmarskis.

Daugiausia neaiškumų uostininkams kelia Europos Sąjungos fondų pinigai. Ypač vangi Briuselio elgsena dėl Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo finansavimo. Visus metus uždavinėję aibę klausimų, ir po kelis kartus, gruodžio 30 dieną Europos Komisijos (EK) atstovai atsiuntė KVJUD atsakymą, esą "daugiau klausimų jums neturime".

Uostui gilinti ir keleivių terminalo prieplaukai statyti iš viso laukiama 90 mln. litų - tai būtų beveik trečdalis visų šiemet planuojamų investicijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"