TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto pajamos neduoda ramybės

2013 10 19 6:00
Klaipėdos miesto vadovų manymu, gera uosto ekonominė padėtis ir šiame versle besisukantys šimtai milijonų litų turi mažą įtaką gyventojams, išskyrus pajamas iš darbo vietų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Pagal Lietuvos savivaldybių indeksą Klaipėdą įvertinus palankiausiu investicijoms miestu aiškinamasi, ar didesnę reikšmę ekonominei aplinkai daro uostas, ar vietos valdžios nuopelnai, ar bendras darbų rezultatas.

Klaipėdos administracijos vadovai šalies Vyriausybei retkarčiais primena netesėtus finansinius pažadus arba net iškelia įvairių ultimatumų, antai - dėl geležinkelio eismo stabdymo naktimis. Jie teigia, kad kartais naudinga pažvanginti ginklais, nors esą visiems būtų geriau, jeigu jų nereikėtų ištraukti.

Uosto valdžia pažymi, kad jos misija – plėtoti uosto infrastruktūrą ir prižiūrėti darbus. Taršai mažinti taip pat skiriama daug dėmesio ir investicijų. Verslininkai priduria, kad ginčų dėl teritorijos su savivaldybe kyla tuomet, kai sprendimus tenka priimti bėgant ne paskui konkurentus, o priešais krovinius. Jie dėkingi, kad tokiais atvejais kai kuriuos įstatymų prieštaravimus užglaisto tik gera savivaldybės administracijos valia.

Pripažįsta uosto svarbą

Surūkyti taikos pypkės susitikę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), miesto valdžios ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai ganėtinai sąmojingai šnekučiavosi apie svarbiausius sąlyčio taškus: transportu apkrautas miesto gatves ir uosto pramonės įtaką gyvenamajai aplinkai. Miesto vadovas Vytautas Grubliauskas replikavo, kad posakį, jog uostas – višta, dedanti auksinius kiaušinius, galima perfrazuoti ir išplėtoti – esą kiaušiniai atitenka Vilniui, todėl būtų gerai, jeigu ta višta per daug neiškapstytų darželio, kuriame ganosi. Be to, miestui aukso verta kiekviena žemės pėda prie vandens.

V.Grubliausko manymu, gera uosto ekonominė padėtis ir šiame versle besisukantys šimtai milijonų litų turi mažą įtaką Klaipėdos gyventojams, išskyrus pajamas iš darbo vietų. Miesto ir uosto investicijų proporcija esanti skirtinga. „Mes suprantame uosto įtaką Lietuvos ekonomikai ir jo konkurencingumą kitų uostų kontekste, bet tai vertiname ne kaip veiksmą atskiroje uždaroje teritorijoje, o visame mieste. Kaip tos investicijos veikia gatvių ir aplinkos kokybę?“ - svarstė V.Grubliauskas.

Savivaldybės administraciją užgauna atvejai, kai KVJUD pripažįstama kaip pagrindinė institucija mieste, su kuria galima ir reikia tvarkyti reikalus. Taip pat esą menkinama savivaldos reikšmė, kai miesto valdžia parodoma kaip pinigų kaulytoja. To nebūtų, jeigu įstatymas numatytų didesnę savivaldybės įtaką ir jai skirtų fiksuotą uosto pajamų dalį.

Tokiems pasiūlymams buvo pritarusi ankstesnė uosto vadovybė, bet įstatymo taip ir nespėta pakeisti. Sumanymui negailėta ir kritikos: mažėjant uosto pajamoms, savivaldybė lėšų infrastruktūrai gautų mažiau nei įprastai.

Transporto – mažiau

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pritaria savivaldybėms norui, kad uosto teritorinė plėtra vyktų derinant procesus. Tačiau jis nemano, kad miesto gatvių infrastruktūrai uostas skiria per mažai pinigų. Surinkti duomenys rodo, kad nuo 2000-ųjų tam išleista 115 mln. litų, maždaug po 8,8 mln. litų kasmet. Daugiau duoti esą nėra iš ko, kai konkurentai skolinasi milžiniškas sumas uostams gilinti ir visi rengiasi priimti kuo didesnius laivus.

Pasak A.Vaitkaus, iniciatyva statyti tiltą per Kuršių marias - viena iš priemonių mažinti miesto gatvių apkrovimą. Smiltynės perkėlos duomenys rodo, kad transporto srautas didėja. Bet nereikėtų sukelti miestiečiams šoko dėl grandiozinių uosto plėtros planų. Tai nedaug didintų gatvių eismo srautą. Ir dabar 75 proc. krovinių gabenama geležinkeliu, krovininio autotransporto dalis nuolat mažėja.

Apie tai kalbėjo ir Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas. Jo nuomone, reikalingi nauji eismo srautų pasiskirstymo Klaipėdos gatvėmis tyrimai, nes senieji, Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų atlikti prieš beveik 10 metų, neatitinka tikrovės. Senstelėjusi ir 2009 metais jų parengta Baltijos prospekto sankryžų apkrovimo studija. Ekonomikos krizė pakoregavo pramonės situaciją, pasikeitė krovinių struktūra, jų gabenimo kryptys. Mieste sumažėjo gyventojų, tačiau daugiau žmonių vyksta į darbą iš priemiesčių. Todėl spūstis sankryžose aiškinti uosto transporto gausumu – ne visai teisinga.

Sutarta, kad iš naujo nustatyti pagrindines uosto prieigų arterijas būtų tikslinga. Tuomet apie investicijas į kai kurias gatves galima būtų kalbėti nebe savivaldybėje, o valstybės lygiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"