TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto perspektyvą sieja su nauda miestui

2016 07 30 6:00
Išliekant intensyvaus krovos didėjimo scenarijui - 6,5 proc. per metus - 2030 metais prognozuojama krova Klaipėdos uoste galėtų pasiekti 99 mln. tonų, o 2040 metais – 186 mln. tonų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos įstatymai nenumato derinti gretimų vietovių bendrųjų planų, o tai pajūryje kelia nerimo dėl atskirai rengiamų Klaipėdos uosto ir miesto teritorinių dokumentų. Tačiau visi supranta, kad uostui erdvė būtina, o tam reikės ir naujų akvatorijų, ir žemės plotų.

Klaipėdos miesto demografinei situacijai prastėjant, kaip ir visur kitur Lietuvoje, išskyrus sostinę, uostas ir su juo susijusios ekonomikos sritys yra stipri socialinės gerovės srovė, kuri pajėgi kompensuoti finansinius miesto biudžeto nepriteklius. Ją užtvenkti vietos politikai vargu ar ryžtųsi, tačiau apriboti gali.

Pernai uoste krauta 38,5 mln. tonų krovinių, o dabartinių teritorijų 70 mln. tonų krovos galimybė gali būti išsemta net greičiau kaip per 15 metų. Pagal įvairių ekspertų studijas (vokiečių, japonų, lietuvių), naujų rezervinių vietų, kur galėtų atsirasti krova, yra tik dvi – užpiltoje Kuršių marių protakoje prie Kiaulės Nugaros salos ir išorinėje dalyje jūroje.

Klaipėdos miesto taryba pageidauja stebėti kiekvieną uosto planuotojų žingsnį ir siekia procesui daryti įtaką. Uostamiesčio administracija ir uosto specialistai sąlyčio taškus aptarinėja kone kiekvieną savaitę, bet politikai nori dar artimesnio kontakto – specialios dokumentų sanglaudos grupės.

Papildo biudžetą

Uosto bendrojo plano koncepciją, kaip plėtoti veiklą ir kurti teritorijų rezervą per artimiausius 25 metus, numatyta baigti spalio mėnesį. Planą tikimasi parengti ir suderinti per ateinančius metus. Pastarajame tarybos posėdyje pateikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus informacija apie siūlomus plėtros variantus sukėlė daug klausimų, aktualiausi jų – dėl išorinio uosto įtakos Melnragės gyvenvietei. O tai rodo, kad lengvų sutarimų nebus. Į posėdį atvykę beveik visų krovos kompanijų vadovai miesto valdžiai pademonstravo ne tik pritarimą uosto tikslams, bet ir pagarbą savivaldos institucijai, kuri gali rinktis vieną iš keturių koncepcijos variantų.

Šį mėnesį du susitikimus su Vitės kvartalo ir Melnragės gyventojais jau surengęs A. Vaitkus politikams pakartojo jau anksčiau miestiečiams dėstytas mintis apie uosto perspektyvą ir patikino, kad iš dvidešimt šešių bendrąjį planą derinančių institucijų savivaldybė yra svarbiausia, be jos pritarimo dokumentas nebus patvirtintas. Kartu jis pažymėjo, kad pasaulyje niekur neaptikęs miesto, kur tarp uosto ir savivaldos tvyrotų priešprieša. Ją nugludina per uostą srūvantys pinigai. Išeičių, kompensacijų ar kita forma, kiekvienu ginčytinu klausimu visada esama.

Vardydamas uosto teikiamą naudą valstybei ir miestui, jis nurodė, kad uosto mokesčiai savivaldybės biudžete sudaro 23 proc. visų, 2013 metais tai buvo 11 mln. eurų. Kartu su infrastruktūra bei parama nauda miestui siekė beveik 54 mln. eurų. Bendra apskaičiuota finansinė įtaka valstybei ir savivaldybėms – 685,5 mln. eurų.

Konkuruoja gyliu

Prieš 25 metus Klaipėdos uostas užėmė 419 ha plotą ir perkraudavo 15 mln. tonų krovinių per metus. Dabar uosto sausumos plotas yra 552 ha (atmetus Kiaulės Nugaros salą – 535 ha), o krovinių apyvarta siekia 38,5 mln. tonų. Bendrovėms išnuomota 441 ha, krovos intensyvumas viršija 71 tūkst. tonų viename hektare per metus. Tai – pats aukščiausias rodiklis Baltijos jūros uostuose, kai Klaipėdos uosto teritorijos dalis mieste – pati mažiausia.

KVJUD skaičiavimu, išliekant intensyvaus krovos didėjimo scenarijui, 6,5 proc. per metus, kaip statistika fiksuoja pastarąjį dešimtmetį, 2030 metais prognozuojama krova Klaipėdos uoste galėtų pasiekti 99 mln. tonų, o 2040 metais – 186 mln. tonų. Pagal pesimistinį scenarijų – dukart mažiau, bet tai yra dvigubai daugiau, nei kraunama dabar, kai bendrovės jaučia stiprų teritorijos ploto stygių.

Pagal pirmąjį koncepcijos variantą numatoma tik vidinė plėtra ir išorinių uosto vartų rekonstrukcija (perspektyva – 70 mln. tonų); pagal antrąjį – papildoma plėtra pietinėje dalyje, Kuršių marių akvatorijoje (iki 90 mln. tonų); trečiasis, be pirmųjų dviejų teritorijų, apima rezervinę šiaurinėje dalyje prie švyturio (94 mln. tonų krova).

Tačiau KVJUD tikslas – bendruoju planu sukurti galimybę priimti visą prognozuojamą srautą ir įvairių parametrų laivus, todėl ketvirtoji koncepcija numato visų teritorijų plėtrą ir išorinės dalies statybą jūroje. Toks variantas apimtų 2000 ha, o 136 ha ploto išorinio uosto 17,5 metro gylio parametrai leistų priimti pačius didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus – iki 420 metrų ilgio ir iki 52 metrų pločio.

„Pasirinkę pirmąjį variantą, galime nieko nedaryti. Bet uostai konkuruoja gyliu. Jei kartą sustosime, krisime žemyn. Mes nieko naujo neišradinėjame, nenorime daugiau, nei daro kiti pasaulio uostai. Uostas visada privalo turėti 30 proc. galimybių rezervą, kad apyvarta didėtų. Iki šios dienos visi detalieji planai buvo derinami su miestu, todėl ir dabar esame pasirengę po kiekvieno planavimo žingsnio ateitį į miesto tarybą“, – kalbėjo A. Vaikus uostamiesčio politikams.

Atsakydamas į klausimus, kokie kroviniai prognozuojami uosto daliai jūroje, jis aiškino, jog komercinių planų turi ir dabartiniai šiaurinės dalies uosto naudotojai, ir nauji klientai. Tarp jų – bendrovė „Klaipėdos nafta“, norinti naftos produktus tiekti vamzdynu, ir konteinerius gabenanti kinų kompanija CMG. Kinų planai esą labai rimti, nes jie jau paskelbė, kad Klaipėdos uostą, o ne Rygą ar Ventspilį pasirinko kaip pagrindinį Baltijos šalyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"