TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto pinigai pildys biudžetą

2011 11 06 13:16

Į ateinančių - rinkimų - metų biudžetą atseikėtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pelnas suteiktų tik momentinės naudos, o uostininkų planus pakirstų.

Vyriausybė toliau įgyvendina siekius biudžetą pildyti valstybei priklausančių įmonių pelnu. O šios kyla į kovą su tokiais užmojais.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) iki šiol pelno mokesčio valstybei nemokėjo, nes uždirbtus pinigus naudojo plėtros darbams: gilinti įplauką, statyti krantines, tiesti privažiavimo kelius, navigacinei įrangai įsigyti. Europinių lėšų uosto infrastruktūrai tobulinti pradėta gauti tik pastaraisiais metais.

Todėl žinia apie Finansų ministerijos planus apmokestinti pelną uosto vadovus suglumino. Ministerija Vyriausybei pateiktame svarstyti Lietuvos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projekte siūlo, kad "pelno dalis valstybės įmonės valdomo turto savininkei - valstybei - išmokėta būtų ne mažesnė kaip 50 proc. įmonės paskirstytinojo pelno".

Tačiau Seimo teisės departamento išvadoje teigiama, kad šio įstatymo 15 straipsnio, kuriame kalbama apie pelną, nauja redakcija kertasi su Civilinio kodekso nuostata. Esą joje nurodoma, kad "valstybės įmonės yra viešieji juridiniai asmenys", o "viešojo juridinio asmens steigėjas (dalyvis) negali gauti iš jo jokios materialinės naudos". Todėl kartu, pasak Seimo teisininkų, reikėtų keisti ir prieštaraujantį Civilinio kodekso straipsnį.

Įstums į skolas

Kol dvi valdžios institucijos diskutuoja, uostininkai teigia, kad įmonės savininkas turi teisę pasiimti dividendus, nors tokios galimybės ir nenumato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Bet pajamoms aptirpus nukentėtų uosto investiciniai projektai. O juk jų paskirtis - didinti uosto pralaidumą ir stiprinti valstybės ekonomines galias.

"Vyriausybė, planuodama 2012 metų biudžetą, svarsto, kaip užkaišioti visokias skyles. Bet kieno sąskaita? Mūsų planuojamas grynasis pelnas - per 100 mln. litų. Ir valstybės pajamų plane jau yra eilutė, kad iš uosto direkcijos gaunama 52 mln. litų. Nors mes savo pelną skiriame Vyriausybės programoje įrašytoms priemonėms finansuoti, bet prioritetai, matyt, keičiasi. Pinigai bus nukreipti pensijoms mokėti ir kitur. Direkcija turės pateikti daug argumentų ir įrodinėti, kad valstybė paimtų ne 50 proc., o mažiau. Vyriausybės nariams esu sakęs, kad jeigu būtų paimta 20 proc., Klaipėdos uosto direkcija, matyt, ištemptų 2012 metų investicinę programą, kuri bus didelė. Bet jei būtų paimta 50 mln. litų kitoms valstybės reikmėms, tuomet mes turėtume pradėti belstis į komercinių bankų duris", - aiškino uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Direkcijos finansų direktorius Martynas Armonaitis pažymėjo, kad atidavus pelno dalį tektų dar kartą keisti jau sudėliotą ateinančių dvejų metų darbų eigą ir nepradėti naujų projektų, nes sutarčių laužyti negalima.

"Esame pasirašę su rangovais sutarčių už 490 mln. litų. Šiemet atlikta darbų už 109 mln. litų. Per ateinančius dvejus metus jiems reikėtų sumokėti 250 mln. litų direkcijos lėšų, o 122 mln. litų tikimasi gauti iš europinių programų. Negali nukentėti tie projektai, kuriems skirtas Europos struktūrinių fondų finansavimas. Kitiems, neturint lėšų, reikėtų skolintis", - teigė M.Armonaitis.

"Tai - nieko blogo, ne tragedija, nes iš didžiųjų valstybės įmonių mes išties dirbame pelningiausiai, vertinant pelno santykį su valdomu turtu. Mes pajėgūs ir iš bankų skolintis. Bet ar tai protingas sprendimas valstybei?" - retoriškai klausė E.Gentvilas.

Muša rekordus

Klaipėdos uoste spalio mėnesį perkrautas rekordinis kiekis jūrinių krovinių. "Visai nedaug trūko, kad būtų užfiksuotas 3,3 mln. tonų mėnesio rodiklis. Taip pat spalio mėnesį pasiektas ro-ro krovinių rekordas. Pirmą kartą 3 mln. tonų ribą uostas peržengė pernai lapkritį. Dabar matome, kad tai, kas pernai atrodė rekordas, šiemet jau kasdienybė", - didžiuodamasis uosto kompanijų laimėjimais pasakojo E.Gentvilas.

Rekordiškai didelės ir spalį gautos pajamos - 12,8 mln. litų. O dešimties mėnesių pajamos iš rinkliavų viršija 122 mln. litų. Šiuo laikotarpiu uoste lankėsi 5862 laivai, 265 daugiau nei pernai. Nuo metų pradžios uoste jau perkrauta 30,7 mln. tonų krovinių - penktadaliu daugiau nei pernai. Didžiausio prieaugio pasiekusios kompanijos, palyginti su praėjusių metų jų rezultatais, - "Klasco", "Bega", Birių krovinių terminalas, Klaipėdos konteinerių terminalas, Malkų įlankos terminalas. Iš uostininkų sudarytos statistikos matyti, kad pagal rūšis sparčiausiai didėjo birių ir skystų trąšų, konteinerių ir ro-ro technikos apyvarta. Naftos produktų padaugėjo 7,5 proc. - iki 7,6 mln. tonų. Tačiau ypač džiaugiamasi į uostą po ilgo laiko sugrįžusiu geležies rūdos kroviniu, kurio apyvarta priartėjo prie pusės milijono tonų.

Tarp neigiamų rodiklių pats ryškiausias kruizinių laivų turistų skaičiaus sumažėjimas 39 proc. - iki 21 478 keleivių, kai pernai jų buvo atplaukę virš 35 tūkstančių. Tačiau keltais šiemet plaukė 10 tūkst. keleivių daugiau - iš viso 261 402 žmonės.

Uosto direkcijos administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas prognozuoja, kad jei apyvarta nenuslops, tai iki metų pabaigos bus pasiektas 37 mln. tonų rezultatas. Pernai uoste perkrauta 31 mln. tonų krovinių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"