TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto planavimui įkvėpė spartos

2014 07 23 6:00
Gyvenamieji namai statomi vis arčiau uosto linijos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Greičio amžiuje Nacionalinės susisiekimo plėtros programos neįmanoma įgyvendinti pagal įprastą teritorijų planavimo eigą, todėl parengtas specialus Vyriausybės nutarimas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir akvatorijos bendrojo plano.

Pirmadienį Vyriausybė leido Klaipėdos jūrų uostui rengti naują uosto bendrąjį planą. Taip siekiama sudaryti palankias sąlygas krovos kompanijoms ir kitiems investuotojams greičiau įgyvendinti investicijų projektus. Vyriausybės leidimas suteikia uosto direkcijai galimybę organizuoti bendrojo plano rengimą. Konkursas greičiausiai bus skelbiamas rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Manoma, jog planą pavyks parengti per dvejus metus. Kai atsiras bendrasis teritorijos planas, nebereikės rengti detaliojo teritorijos plano, todėl visi projektai bus plėtojami greičiau. Tai numato sausio 1 dieną įsigaliojusios Teritorijų planavimo įstatymo pataisos.

Nei daugybę metų rengtas ir vis koreguojamas Klaipėdos apskrities bendrasis planas, nei prieš 8 metus patvirtintas uostamiesčio bendrasis planas neatspindi naujo požiūrio į uosto veiklą ir plačias, seniau sunkiai įsivaizduojamas, teritorijų pritaikymo galimybes. Pirmą kartą užsimota supilti žemės plotą vandenyje – naują pusiasalį Kuršių mariose, o dar vėliau – žengti į jūrą.

Klaipėdos savivaldybės vadovai nerimauja, kad išskirtinis uosto planavimas gali sukurti tarpusavyje suaugusių miesto dalių informacinę atskirtį. Baiminamasi, jog savivaldybė praras teisę spręsti gyventojų aplinkos saugumo ar kitus svarbius klausimus.

Uostininkai įsitikinę, kad santykiai su savivaldybe nepašlis. Viskas bus daroma pagal įstatymus, tačiau turint bendrąjį planą nebereikės detaliųjų planų - taip sumažės valdininkų galios vilkinti sprendimų derinimo procesą. Nenormalu, kai atskirų uosto teritorijų detalieji planai rengiami po 6-7 metus. Tai žlugdo verslo kompanijų idėjas ir stabdo privačias bei valstybės investicijas.

Ateities vizija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Arvydas Vaitkus nurodo, kad šiais laikais, kai aplinka tokia dinamiška, norint būti priekyje reikia skristi kartu su jūros vėju. Tokį siekį užtikrintų bendrasis uosto planas - jis, A. Vaitkaus manymu, leistų greičiau pradėti statybas. „Ne paslaptis, kad kai kurie planai rengiami ypač ilgai. Neleistinai įstrigęs Pauosčio stoties kelyno projektas. Uostamiesčio valdžia turėtų pasistengti, kad Klaipėdos geležinkelio stotis išsikraustytų iš miesto centro, kad liktų tik tas srautas traukinių, kurie važiuoja į pietinę dalį. Čia įžvelgiu nemažai galimybių uostui ir miestui pasiekti gerų rezultatų. Yra ir daugiau tokių pavyzdžių. Todėl netiesa, kad bendrasis planas – priešprieša miestui. Jis padėtų išvengti biurokratinių kliūčių ir įgyvendinti uosto naudotojų perspektyvinius planus“, - kalbėjo uosto vadovas.

Kaip teigia Vyriausybės nutarimo projektą rengusi Susisiekimo ministerija, jo tikslas – parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą, siekiant įgyvendinti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir modernizuoti bei plėsti jūrų transporto infrastruktūrą

Parengti bendrąjį uosto planą truks maždaug dvejus metus, bet labai pasistengus jį būtų galima turėti jau 2015-ųjų pabaigoje. Planas atspindėtų naujų teritorijų poreikius, akvatorijos gylį ir privažiuojamąjį geležinkelį. Manoma, gabenimo tendencija ir ateityje išliks tokia pat kaip dabar: 75 proc. krovinių bus vežami geležinkeliu, 25 proc. – autotransportu.

Aptarė sąlyčio taškus

Siekiant gerinti miesto ir uosto santykius prieš kurį laiką buvo organizuotas politikų ir uosto vadovybės susitikimas. Pasirodė, pasak A. Vaitkaus, kad valdantieji pagrindiniu dalyku laiko mažųjų laivų ir valčių prieplaukos statybą. „Tikėjausi, jog sąlyčio taškų bus paminėta gerokai daugiau. Štai uosto direkcija metus siūlo tvarkyti Nevėžio gatvę, kuri susijusi su „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centru. Turime gražų bendravimo pavyzdį, kaip buvo pradėta rekonstruoti Baltijos ir Minijos gatvių sankryža. Savivaldybė sutiko būti vėliavneše, ėmė iniciatyvą į savo rankas, o Susisiekimo ministerija ir uosto direkcija skyrė pinigų - atitinkamai per 17 mln. ir 7 mln. litų. Analogišku būdu norime rekonstruoti Nevėžio gatvę, kad konteinerių srautą nukreiptume į pietinį aplinkkelį. Jis taip sunkiai projektuojamas, vargstame siekdami sumažinti miesto gatvių apkrovimą“, - vardijo problemines vietas A. Vaitkus.

Per susitikimą daug kalbėta apie tai, kaip išvengti naujų bėdų, mat gyvenamieji namai statomi vis arčiau uosto linijos. Pasak A. Vaitkaus, nereikia kurti „antros Nemuno gatvės“, kurios gyventojai dėl geležinkelio triukšmo ir vibracijos priversti prašyti juos iškeldinti. Iš šio pavyzdžio architektai esą nepasimokė, todėl tik laiko klausimas, kada žmonės ims kelti naujų reikalavimų.

Nori vietos valdyboje

Per tradicinę Klaipėdos pramonininkų asociacijos diskusiją „Miestas ir uostas: partneriai ar konkurentai?“ šiemet Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas pareiškė, jog uostas ir savivaldybė – tai draugiški kaimynai, bet ne vienos šeimos nariai. Meras nuolat pabrėžia, kad Klaipėdos miestas, prisidedantis prie uosto veiklos plėtros politiniais ir administraciniais sprendimais, gauna neadekvačią savo indėliui grąžą.

Esą Klaipėda yra vienintelis Baltijos uostamiestis, neturintis tiesioginės įtakos šios valstybės įmonės valdymui. Tai apsunkina teritorijų planavimo ir kitus tarpžinybinius procesus.

Pasak V. Grubliausko, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius jam žadėjo ieškoti būdo, kaip deleguoti savivaldybės atstovą į uosto valdybą. Ministru dirbant Eligijui Masiuliui Liberalų sąjūdis nespėjo pasiekti šio tikslo. Tuometis uosto vadovas Eugenijus Gentvilas aktyviai palaikė mero iniciatyvą dėl valstybės įmonės statuso keitimo į akcinę bendrovę, bet tam reikėjo Seimo pritarimo.

V. Grubliauskas jau tąkart nurodė, ir savo pozicijos nuosekliai laikosi, kad uosto valdymo organų sudėties keitimas - subrendęs reikalas. Jūrų uostas užsiima veikla išimtinai Klaipėdos miesto administracinėje teritorijoje. Uosto darbo sėkmė ir plėtros perspektyvos didele dalimi priklauso nuo Klaipėdos savivaldybės veiksmų. Tačiau šis besąlygiškas tarpusavio suinteresuotumas iki šiol nėra tinkamai apibrėžtas ir subalansuotas. Klaipėdos meras įsitikinęs, kad įtraukus savivaldybės atstovą į uosto valdybą būtų galima daug geriau koordinuoti abiejų organizacijų strateginius veiklos planus.

Uosto vadovybės požiūriu, jeigu meras nori tapti uosto valdybos nariu, savivaldybė turi įvertinti ir tai, kad uosto valdyme dalyvaujantys miestai pirmiausia rūpinasi investicijomis, o tik tada laukia pelno dalies.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"