TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto projektų vežimas pilnėja

2011 02 08 0:00
Per sausio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 3 mln. 177 tūkst. tonų jūrinių krovinių - 22,9 proc. arba 600 tūkst. tonų daugiau, nei pernai sausį.
LŽ archyvo nuotrauka

Nutraukusią ydingus įstaigos viešuosius pirkimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovybę pagavo taupymo azartas -tikimasi, kad milijardu litų vertinamą parengtų projektų kainą sumažins atviri tarptautiniai hidrotechninių darbų konkursai.

Pasak uosto infrastruktūros direktoriaus Vido Karolio, pernai projektavimui buvo išleista 6 mln. litų, šiemet numatyta skirti 7,5 mln. litų. Ankstesni investicijoms nepanaudoti lėšų likučiai perkelti į šių metų sąmatą, todėl per 2011 metus tikimasi atlikti darbų už 200 tūkst. litų.

Metų pradžioje uosto krovos tempas pranašauja naujus apyvartos ir rinkliavų rekordus, todėl pinigų bent jau pagrindiniam strateginiam darbui - uosto vidinio kanalo ir krantinių gilinimui - direkcija negailės.

Projektavimo bumas

V.Karolis suskaičiavo, kad per 2010 metus buvo surengti 109 viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai. Pernai direkcija organizavo 70 supaprastintų, 18 atvirų, 12 tarptautinių konkursų, dar 104 pirkimai vyko po apklausų.

Nors investicijų programa 2009-2010 metais nebuvo vykdoma, pernai atliktos užduotys yra geras šių ir kitų metų statybų startas. "Vežimą stūmėme į kalną ir užstūmėme, esame parengę projektų beveik už milijardą litų. Tačiau direkcija gyventi ramiau galės tik tuomet, kai investicijoms pasirinkti turėsime pusantro milijardo litų vertęs projektų", - teigia V.Karolis.

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas pažymi, kad finansuos tik tuos projektus, dėl kurių įsipareigojimus pasirašys ir uosto naudotojai. O skaičiuojamąsias projektų vertes, kaip ir pernai, turėtų apmažinti viešieji konkursai.

2010 metais uoste pabaigta statyti beveik 500 metrų krantinių už 10,64 mln. litų, į pradėtas statyti krantines investuota 23,5 mln. litų; suremontuota 680 metrų krantinių už 5,63 mln. litų; pastatyta 1480 metrų geležinkelių kelių už 3,5 mln. litų; geležinkeliams remontuoti panaudota 550 tūkst. litų. Gilinant uosto akvatoriją iškasta 102 tūkst. kubinių metrų grunto, darbų vertė 4,1 mln. litų; o akvatorijos valymo išlaidos, kai teko iškasti 588 tūkst. kubinių metrų grunto, sudarė 15,8 mln. litų. Miesto gatvių rekonstrukcijai skirta 7,32 mln. litų. Parengti 24 objektų techniniai projektai ar galimybių studijos, darbus rangovai pradės vykdyti šiais ir kitais metais. Pats brangiausias jų, vertinamas 360 mln. litų, - Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija.

Atpigo gilinimas

Šiemet sausį vyko vienas atviras ir 5 supaprastinti atviri konkursai. V.Karolis džiaugiasi, kad jie neapskųsti, nors uosto vadovas nėra tikras, ar teisminių ginčų bus įmanoma išvengti. "Mes sukėlėme realią konkurenciją, ir tai visai neblogai", - sako E.Gentvilas.

Direkcijos vadovybė dideliu tarptautinių konkursų nuopelnu vadina tai, kad nelikus uosto bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" monopolio, hidrotechninių darbų įkainiai Klaipėdoje priartėjo prie europinių. Pasirašyta sutartis su danų kompanija "Rohde Nielsen", dirbusia mūsų uoste ir anksčiau, numato, kad 600 tūkst. kubinių metrų grunto bus iškasti už 9,5 mln. litų. Pasiūlyta kaina - 17 litų už kubinį metrą. Švedų įmonės "Baltic Dredging" Klaipėdoje registruotas padalinys pasamdytas iškasti nedidelį kiekį, bet kieto grunto (20 tūkst. kubinių metrų), todėl jai bus mokama 60 litų už kubinį metrą. Tai kainuos per 1,2 mln. litų. Darbai prasidės kovo mėnesį.

2008-2009 metais "Klaipėdos hidrotechnikai" už panašius darbus buvo mokama po 70 litų už kubinį metrą. Tačiau 54 mln. litų vertės sutartis dėl pastarosios skolų subrangovams už naudotą techniką liko neįvykdyta. Pagal aktus darbų atlikta triskart mažiau.

Šiuo metu "Klaipėdos hidrotechnikai" ir jos įtakoje esančiai kitai uosto hidrotechninių darbų įmonei, bendrovei "Lokys", Klaipėdos apygardos teisme iškeltos bankroto bylos. Tačiau įmonių akcininkai prašo leidimo jas restruktūrizuoti. Uosto direkcija, pasak E.Gentvilo, tam prieštarauja. "Klaipėdos hidrotechnikos" argumentas, kad direkcija įmonei skolinga 3,5 mln. litų už atliktus darbus, nėra svarus, nes ji pati direkcijai liko skolinga 12,5 mln. litų. Todėl sulaikytų pinigų direkcija neketina mokėti.

Daug naujų rangovų į Klaipėdos uostą pritraukusi uosto vadovybė net ir taupiai leidžiamais pinigais maitina užsienio kapitalo bendroves. Pasak E.Gentvilo, Lietuvoje nėra hidrotechninių darbų kompanijų, turinčių uosto gilinimo darbams atlikti reikiamos technikos. Todėl paskelbus konkursus daug užsieniečių iš pradžių atvyksta tik į žvalgybą. Jų siūlomos kainos būna didžiausios. Pasitikrinę ir ištyrę situaciją, į kitus konkursus atvyksta pasirengę tvirčiau. Plati konkursų dalyvių geografija E.Gentvilą džiugina.

Krova rekordinė

Per sausio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 3 mln. 177 tūkst. tonų jūrinių krovinių - 22,9 proc. arba 600 tūkst. tonų daugiau, nei pernai sausį. Direkcijos statistika rodo, kad nuo 2009 metų antrojo pusmečio prasidėjęs krovos augimas viršija prognozes. Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo manymu, ypač didelę sausio mėnesio krovą lėmė išorinės aplinkybės. "Susikaupė birių krovinių, kurie dėl blogų oro sąlygų nebuvo išgabenti gruodžio mėnesį, dėl vežėjų suvaržymų važiuoti Lenkijos automobilių keliais išaugo Rusijos krovinių kiekis Vokietijos linijų keltuose, padidėjo prekių vartojimas. Taip pat į Klaipėdos uostą buvo pritraukta naujų tranzitinių krovinių", - aiškina A.Drungilas.

Šiemet konteinerių krova padidėjo 40 proc., iki 27 686 konteinerių (TEU), ratinių (ro-ro) - 40,7 proc., iki 20 319 vienetų, generalinių krovinių - 38 proc., iki 920,5 tūkst. tonų. Pagal atskiras rūšis labiausiai augo birių ir skystų trąšų, metalų srautas. Naftos produktų kiekis, atsigavus bendrovės "Krovinių terminalas" apyvartai, padidėjo 13,2 proc., iki 869,9 tūkst. tonų. Bendrovė "Klaipėdos nafta" sausį į tanklaivius perkrovė 652 tūkst. tonų naftos produktų, 8 proc. mažiau nei 2010-ųjų sausį. Tačiau taip nutikę, pasak įmonės, dėl blogų oro sąlygų, sutrukdžiusių į laivus pakrauti talpyklose sukauptą kiekį.

Trečdalį visų krovinių sudaranti trąšų apyvarta, pasak A.Drungilo, turėtų išlaikyti panašią proporciją per visus metus, kadangi rinkoje susiklosčiusios gamintojams palankios kainos. Kitų pagrindinių krovinių rūšių - konteinerių, naftos ir ro-ro - taip pat numatoma augimo tendencija. O kiekis tų krovinių, kurių sausį mažėjo (durpių, žemės ūkio produktų, statybinių medžiagų ir kt.), svyruodavo ir anksčiau, jį sunku prognozuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"