TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto pyrago nori visi

2012 05 31 8:20

Klaipėdos uoste, kitaip nei už jo ribų, žemės vertę nulemia geležinkelis ir galimybė užsiimti krovos veikla. "Auksinių" teritorijų trūksta, bet neišnaudotų rezervų yra.

Klaipėdos apylinkės teismas praėjusių metų pabaigoje patenkino uoste veikiančios bendrovės "Viza" prašymą nustatyti nuosavybės faktą pagal senaties įgijimo teisę - priskyrė jai komunikacijas, kiemo įrenginius prie pastatų, kurie nupirkti 1994 metais.

Vyriausybės dokumentuose įtrauktą į uosto ribas 2,8 hektaro žemės sklypą Nemuno ir Rusnės gatvių sankirtoje bendrovė nuomoja iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD). Bet ši teismo sprendimą užginčijo ir pati siekia teisių į sklypą.

Esmė ta, kad geroje uosto vietoje esanti pustuštė teritorija, kurią nuo kranto linijos skiria kelios dešimtys metrų, dabar nei verslui, nei visuomenei neteikia tokios naudos, kokią ten galima gauti. Išskyrus, aišku, žemės nuomos mokestį, renkamą KVJUD.

Išbraukė iš sąrašo

Dar pernai uosto nuomininkams buvo siūloma sudaryti investicijų sutartis, kai prašoma skirti infrastruktūrai daugiau nei 2 mln. litų. Bet kai krovos kompanijos nustojo priešintis ir sukruto pildyti paraiškas, reikalai sustojo. Iki tol vis tikinta, kad procesas vyksta sėkmingai. "Jau aišku, kas kompanijoms reikalinga, sudaryta paraiškų eilė. Visų paraiškos bus tenkinamos, išskyrus Smiltynės perkėlą ir bendrovę "Viza". Pastaroji - ne uosto kompanija", - uosto tarybos posėdyje gruodžio mėnesį pabrėžė KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Direkcijos teisininkas Vaidas Batūra sakė, kad bendrovės "Viza" sklypas prisišliejęs prie kompanijų "Klaipėdos Smeltė" ir "Birių krovinių terminalas" ribos, priskirtas uosto teritorijai. "Viza" reiškia norą, kad KVJUD skirtų lėšų nutiesti jai geležinkelio ruožą. O KVJUD neplanuoja to daryti, nes esą "Vizos" verslas nesusijęs su krovos darbais, bendrovės teritorija nesiekia krantinės.

Uosto finansų direktorius Martynas Armonaitis LŽ patikino, kad argumentas skirti investicijas - tik vienas - papildomos uosto pajamos, kad įdėti pinigai atsipirktų. "Vizos" esą niekas iš sklypo nevaro, nes žemės mokestį - apie 100 tūkst. litų per metus - bendrovė uostui sumoka.

"Neturime planų dėl šios teritorijos, tik pats nuomininkas gali spręsti, ką su ja daryti. Detaliajame plane buvo numatyta tiesti per sklypą geležinkelį iki "Klaipėdos hidrotechnikos", o tai būtų logiška, tačiau ir tai mums - ne įpareigojimas", - aiškino M.Armonaitis.

Jau trejus metus nemoki ir bankrutuojanti bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" vis dar bando atitolinti bankrotą, kreditoriams spaudžiant grąžinti maždaug 18 mln. litų skolų. Uosto žemės nuomos sutartis su šia įmone seniai nutraukta, o šiemet dėl uosto apsaugos reikalavimų nesilaikymo teritorijoje išvis uždrausta vykdyti krovos darbus.

Galima numanyti, kad fizinį "Vizos" stūmimą iš uosto nutrauks anksčiau ar vėliau paaiškėjęs "Klaipėdos hidrotechnikos" turto likimas ir žemės išnuomojimas naujam krantinės operatoriui. Dabar ieškodamas nuorodos į "Vizą" jos su žiburiu nerastum nei uosto įmonių sąraše, nei viešame plane. Tartum bendrovės turtas jau būtų nacionalizuotas.

Siekia lygybės

"Vizos" direktorius Viktoras Omanskis teigė, kad 2006 metais pakartotinai sudarė žemės nuomos sutartį 50-čiai metų. Tačiau tik prireikus naudoti kiemo aikštelę iškilo faktas, kad kai kurie įrenginiai neregistruoti, tarsi būtų niekieno. Teismai užsitęsė, nes iš pradžių ieškinys buvęs pateiktas dėl valdymo teisių pripažinimo ir nepatenkintas dėl netinkamos formuluotės. Vėliau Aukščiausiojo Teismo buvo išaiškinta, kad tokio sprendimo nereikia.

"Sklypą įsigijome dar iš Baltijos laivyno, jį naudoju seniai, remontavau komunikacijas ir nemaniau, kad tai, kas kieme, gali būti ne mūsų. O dėl bendrovės teisių būti uosto kompanija kovoju aštuntus metus. Negi mūsų investicijų ir daugiau mokesčių valstybei nereikia?" - stebėjosi V.Omanskis.

2010 metų pabaigoje, svarstant detalųjį teritorijos planą, į "Vizos" pastabas dėl geležinkelio poreikio, tiesa, tik po skundo, buvo atsižvelgta. Protokole, kurį pasirašė tuometis KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis, pažymėta: "Galimi atvejai, kad dalis geležinkelio atšakos turėtų pereiti per "Vizos" teritoriją." Bet minėtos įmonės vadovai per anksti džiaugėsi.

"Naujame uosto teritorijos detaliajame plane geležinkelio atšakos neliko. Teritorija su geležinkeliu iškart įgytų kitokią vertę, taptų patraukli klientams. Pasiūlymų turime. Mums reikia tik kokių 500 metrų įvažos. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad ji kainuos iki 2 mln. litų. Atmesdama paraišką dėl investicijų direkcija nurodė, kad investicijos vertė siektų 4,5 mln. litų. Sutinkame investuoti antra tiek savo lėšų, statyti rampą ir sandėlius, bet uosto vadovybė sako, esą neturime susitarimo su krantines eksploatuojančiais krovos operatoriais. Bet juk priešais mus, už 70 metrų - vanduo, ir čia įsikūrusi uosto direkcijos laivyno bazė. Dabar teritorija ten pustuštė. Sakoma, kad ten gylis tik 5 metrai. Bet iki krantinės galėtų būti nutiestas vamzdis, pavyzdžiui, mažais laivais ten galima atvežti ir tiekti aliejų..." - marių link mostelėjo V.Omanskis.

Nedraugiška aplinka

V.Omanskis daro prielaidą, kad "Viza" skatinama perleisti turtą. "Anksčiau "Klaipėdos hidrotechnika" norėjo mano verslą nupirkti. Kai atsakiau, kad nieko neparduodu, tuomet uosto plane atsirado geležinkelis skersai mano sklypo. Įmonės savininkui Pranciškui Jurgučiui siūliau bendradarbiauti, naudoti "Vizos" teritoriją kaip krovinių aikštelę, bet jis, matyt, siekė kažko kita. O dabar jau kiti kaimynai dairosi į sklypą", - pasakojo V.Omanskis, stebintis, kaip intensyviai gretimas teritorijas naudoja uosto kompanijų verslas.

"Viza" šiuo metu vienus statinius griauna, kitus - tvarko, tačiau nežinomybė planus pakabino ore. Turima sklypo vieta teoriškai verta gal ne vieno milijono, bet kas iš to, jeigu savininkui ji neduoda naudos?

"Pusė mūsų betoninės tvoros perimetro eina uosto riba. Kai ją tvėrėme, buvo žadama, kad direkcija prisidės. Bet išleidome 150 tūkst. litų, o grąžinti savo dalies direkcija net neketina. Žemės mokesčio kainą padvigubino. Kai paklausiau, kodėl mus išbraukė iš uosto įmonių sąrašo, išgirdau, kad tokį statusą turi tik krantines naudojančios kompanijos. Tai kodėl mano pastate veikianti laivų aprūpinimo bendrovė šį statusą turi, o pati "Viza" -  ne?" - mažo verslininko rūpesčius dėstė V.Omanskis. Jis teigia, kad šioje istorijoje tereikia aiškumo: ar į teritoriją numatoma tiesti geležinkelį, ar ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"