TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto rezervinė žemė liks verslui

Prieš keletą metų net kelios valstybės interesų gynimo tarnybos raportavo apie atliktus svarbius tyrimus gelbstint išparceliuotas rezervines uosto teritorijas. Tačiau teismas "gelbėtojams" nušluostė nosis - pavėluotą ieškinį atmetė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės kontrolės auditorių tyrimas prieš kelerius metus atskleidė, kaip rezervinėse uosto žemėse atsirado privati nuosavybė. Ilgai trukęs mūšis baigėsi valstybės interesų gynėjų pralaimėjimu.

Klaipėdos apygardos teismas praėjusį ketvirtadienį (gruodžio 15 d.) išnagrinėjo trejus metus narpliotą bylą dėl bendrovės "Baltic Car Service Klaipėda" sandorių pripažinimo negaliojančiais, Klaipėdos apskrities ir Klaipėdos savivaldybės teisės aktų dėl žemės sklypo Minijos gatvėje pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Pagal Klaipėdos apylinkės prokuratūros ieškinį iškelta byla, kurios atsakovais buvo pripažintos net kelios valstybės institucijos ir pati valstybė, taip pat bendrovės "Statoil Lietuva", "Viremidos investicijos" bei SEB bankas, baigėsi verslo struktūrų naudai.

Tačiau ieškinys atmestas dėl veiklos senaties termino ir motyvuojant tuo, kad tuo metu galiojusių teisės aktų uostamiesčio valdininkai nepažeidė. Taip pat panaikintos trejus metus taikytos turto apsaugos priemonės, atsakovams iš ieškovų priteistos advokatų išlaidos, iš viso per 16 tūkst. litų. Teisėjos Erikos Misiūnienės sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Šalia uosto - miesto žemė

Daugiau nei prieš metus LŽ rašė apie kažkada atliktą ir, kaip parodė laikas, beprasmišką Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės kontrolės auditorių tyrimą dėl esą rezervinėse uosto žemėse atsiradusios privačios nuosavybės. Į 2005 metais pateiktas išvadas griežtai reagavo tuometis Seimo finansų ir biudžeto komitetas, nurodęs Vyriausybei tvarkytis griežčiau.

Uostamiesčio politikai visada siekė, kad uosto veiklai būtų naudojama kuo mažiau savivaldybės teritorijos, todėl tvirtino visus detaliuosius planus nesižvalgydami į uosto perspektyvas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) vadovaujant Valentinui Greičiūnui, jau 1995 metų pasitarimuose dėl rezervinių teritorijų savivaldybei buvo rekomenduota sklypą prie antrosios Smiltynės perkėlos išnuomoti tik 10 metų, kitose teritorijose - tik 5 metams, bet tai padaryti jau buvo per vėlu.

Anuomet ginti visuomenės interesų niekas neskubėjo. Tai padaryti pamėgino paskutinysis Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas. Išanalizavę teisės aktus prokurorai nustatė, kad pažeidimų lyg ir nepadaryta, nes Vyriausybė nebuvo nustačiusi rezervinės žemės sklypų koordinačių. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės privatizavimo komisija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija veiksmus su rezervinėje teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu atlikti galėjusios.

Tokią išvadą netiesiogiai parėmė ir kitą atvejį svarstęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. 2009 metais išnagrinėjęs skundą dėl KVJUD detaliojo plano rengimo pagrįstumo, teismas konstatavo, kad Vyriausybės prieš 15 metų išleistas nutarimas dėl rezervinių teritorijų priskyrimo yra negaliojantis, nes nepaskelbtas "Valstybės žiniose".

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat bandė aiškintis, kodėl uosto veiklai numatytuose plotuose mirguliuoja privatūs sklypai. Ekspertai rekomendavo uostui atsisakyti tų rezervinių teritorijų, kurių jau nebegalima panaudoti, ir niekam daugiau nekvaršinti galvos.

Sklypą pernuomojo

Klaipėdos verslo istorikai savo užrašuose turi dešimtis pavyzdžių, kaip aferomis virto laukinio privatizavimo metais klestėjusi mada steigti bendras su užsienio veikėjais įmones. Žinios apie tai kaip ylos iš maišo pradėjo lįsti labai pavėluotai. Panašiai nutiko ir sklypo Klaipėdoje prie Minijos gatvės atveju. 1993 metais įkūrusi bendrą įmonę, miesto savivaldybė po dešimtmečio apsižiūrėjo, kad žemė iškeliavo į kitas rankas. Už 51 proc. bendros įmonės akcijų "Baltic Car Service Klaipėda" turėjo įrengti mašinų stovėjimo aikštelę. Tačiau savivaldybės auditoriai 2005 metais nustatė, kad įmonė veikia nuostolingai ir nebeturi turto. Sklypas išskaidytas į mažesnius, kurie pernuomoti be savivaldybės žinios ir ne aukciono būdu. Per tą laiką įmonėje privatus akcininkas pasikeitė ir atsirado dvi subnuomos sutartys - 0,75 hektaro sklypo plote yra administracinis "Omnitel" pastatas, o 0,45 hektaro ploto dalyje - "Statoil" degalinė. 2006 metais savivaldybėje buvo patvirtintas 2,5 hektaro kvartalo detalusis planas, pakeistos ribos. Dalis to sklypo pateko į uosto rezervinę teritoriją ir pernai buvo perduota uostui.

Štai tokiame įvykių fone Klaipėdos apygardos teismas turėjo nagrinėti ilgos rezervinių teritorijų epopėjos fragmentą dėl valstybės interesų gynimo. Esą pirminiai savivaldybės ir apskrities sandoriai su bendrove "Baltic Car Service Klaipėda" dėl žemės nuomos 99 metams buvę neteisėti, todėl ir tolesni veiksmai yra negalimi.

Logiškas finalas

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas atmesti prokurorų ieškinį atsakovų nestebina. "Baltic Car Service Klaipėda" vadovas Remigijus Butkus teigia sunkiai beįsivaizduojantis, ko siekė prokuratūra, ir kas būtų, jeigu žemę teismas grąžintų į 1993 metų būklę. Jis mano, kad įstrigtų Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybos, nes tektų iš naujo formuoti sklypą. Be to, valstybė turėtų sumokėti degalinės ir biuro savininkams už griaunamus pastatus. "Nei mes, nei kiti atsakovai nesame atsakingi už valdininkų veiksmus. Mes viską darėme teisėtai: rengėme detaliuosius planus, gavome statybos leidimus, mokėjome žemės mokesčius, bendradarbiavome su uosto direkcija dėl sklypų mainų. Ir dabar, kai Vyriausybė siekia pritraukti kuo daugiau investicijų, visiems norima pridaryti nuostolių", - kalbėjo prieš 10 metų bendros įmonės akcijas iš vokiečių nupirkęs verslininkas.

KVJUD teisininkas Vaidas Batūra mano, kad teoriškai tokia bylos baigtis yra logiška, tačiau ką nors tiksliau pasakyti bus galima tik panagrinėjus motyvus. "Palaikėme prokuratūros ieškinį ir toliau palaikysime, jeigu teismo sprendimas bus skundžiamas. Tačiau jeigu mes patys skųstume apeliacine tvarka, patirtume nuostolių, nes bet kuriai kitai įstaigai ar įmonei reikėtų mokėti žyminį mokestį. Todėl aktyvumą čia turėtų rodyti prokuratūra", - aiškino V.Batūra. Jo manymu, kažkas sąmoningai pralaikė Valstybės kontrolės medžiagą stalčiuje, kol suėjo senatis, todėl dabar uosto direkcija už situaciją neatsakinga. Be to, uostui esami pastatai netrukdo, nes terminalo ribos jau apibrėžtos.

Klaipėdos savivaldybė dar seniau yra išreiškusi poziciją, kad byla neperspektyvi. Esą norminiai dalykai nepažeisti, uosto reikmėms žemė skirta, už sklypus mokami mokesčiai. Po 10 metų atsibudus jau vėlu krapštyti pakaušį. Esą dėl to kalta tik pati miesto apylinkės prokuratūra.

Generalinės prokuratūros nurodymą vykdę Klaipėdos prokuratūros atstovai LŽ nesiryžo prognozuoti, ar bylinėsis toliau, nes bylą kuruojant prokurorė išvykusi. Todėl neaišku, ar jau galima padėti šioje valstybės interesų gynimo istorijoje tašką, ar dar ne?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"