TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto rezervinėms teritorijoms pritrūko saugiklių

2013 06 21 6:00
Ginčai dėl rezervinių uosto teritorijų nesibaigia jau 20 metų: iš pradžių jie vyko dėl apleistų plotų, vėliau – dėl žemės nuosavybės ir sklypų vertės. Vidos Bortelienės nuotraukos

Teismo negaliojančiu pripažintas dviejų dešimtmečių senumo Vyriausybės nutarimas iki šiol nuostolingas Klaipėdos uostui. Nebeturint rezervų uosto plėtrai tenka mokėti už veiklos erdvę.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis ir tuometis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Valentinas Greičiūnas iškart įžvelgė, kad uostas neišvengiamai keis ribas ir jam prireiks naujų plotų. Todėl dokumentuose sąvoka „rezervinė teritorija“ atsirado anksčiau, negu buvo sukurtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. 1996 metais jį priėmus įtvirtinta, jog tai yra „uosto teritorijai plėsti reikalingos su uosto teritorija turinčios ribas Lietuvos Respublikos teritorijos dalys, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“.

Ar kas nors tuomet galėjo pamanyti, kad keleriais metais anksčiau dviem sąrašais patvirtinti 100 hektarų bendro ploto žemės lopai greta uosto įmonių kels visiems galvos skausmą du dešimtmečius? Pirmiausia, dėl komplikuoto kompensavimo už paimamą privatų ar savivaldybės turtą, o antra, kaip paaiškėjo prieš trejus metus, – dėl valdininkų aplaidumo.

Valstybės kontrolė, prokurorai ir uostininkai dėl viešųjų ir privačių interesų vertę įgijusioje uosto patvorių žemėje bylinėjosi iki 2009 metų, kol šiuos ginčus nutraukė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Į reikalą buvo pažvelgta nešališkai ir formaliai – konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 metų gegužės 16 dienos nutarimas Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti“ negalioja, nes nepaskelbtas „Valstybės žiniose“. Vadinamoji rezervinė uosto žemė yra savivaldybės.

Apvertė statusą

Šiuo metu baigiamas statyti valstybinės svarbos objektas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT) taip pat susidūrė su rezervinės teritorijos kliuviniais. Pagrindinis 4 hektarų plotas tarp Smiltynės perkėlos ir bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ uostui buvo priskirtas pirmuoju, neginčijamu, 1993 metų Vyriausybės nutarimu. Tuomet jame įsikūrė privati kompanija „Nosba“. Vėliau jos akcijas įsigiję nauji savininkai pavadino bendrovę Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu.

Kita statyboms reikalinga 15 hektarų teritorija, jau patenkanti į niekinį sąrašą, suformuota ir uosto direkcijos lėšomis išpirkta iki LVAT išaiškinimo, kuriame, be kita ko, pasakyta, kad remiantis kitais teisės aktais uosto direkcija galėjo būti ginčo teritorijos detaliojo planavimo organizatorė. Bet prokurorams pralaimėjus bylas dėl viešų interesų prioriteto rezervinėje žemėje ir joje likus „Omnitel“ biuro, degalinės bei kitiems statiniams, keleivių terminalo teritorija buvo apkarpyta ir įgijo daugiakampę formą.

Iš kitos pusės su KKKT besiribojanti anksčiau rezervine vadinta uosto teritorija Strėvos gatvėje, LVAT nutarimu sugrąžinta savivaldybei, kelia rūpesčių ir uostininkams, ir miesto planuotojams. Viename sklypų yra savivaldybės Moksleivių kūrybos centras, buvusi Žvejybos uosto vidurinė mokykla, kitame veikia vaikų darželis-lopšelis „Aušrinė“. Šalia šio pastato suprojektuotas strategiškai svarbus Baltijos prospekto tęsinys – įvažiavimas į keleivių terminalo teritoriją. Ką savivaldybė darys su visuomeniniais statiniais, jei pagal 2011 metų miesto tarybos patvirtintą detalųjį teritorijos planą čia numatytos uosto objektų statybos?

Kliūtys dėl rezervinių teritorijų perdavimo uostui atitolino keleivių terminalo įkurtuves keleriems metams, todėl objektas bus atidarytas tik šiemet rudenį.

Statinius parduos

KVJUD infrastruktūros direktorė Roma Mušeckienė uosto tarybos posėdyje aiškino atlikusi gretimų įmonių apklausą, kam tie du sklypai Strėvos gatvėje, iš viso 2,3 hektaro, praverstų. Pasak jos, artimiausias kaimynas KKKT pareiškė, kad ateityje, jei pritartų akcininkai, būtų suinteresuotas dalyvauti atvirame žemės sklypų konkurse ir plėtoti ten uosto veiklą. Kadangi visa ši teritorija patenka į sanitarinės apsaugos zoną, veikla būtų ganėtinai ribota, nes įmonė galėtų įrengti tik sandėlius.

R.Mušeckienė teigė, jog buvo nagrinėtas ir KVJUD susitarimo su savivaldybe dėl kompensacijos variantas. „Kad sklypus būtų galima pritaikyti uosto reikmėms, reikia apytiksliai 8-9 mln. litų. Uosto direkcija mano, jog netikslinga tiek daug investuoti tam, kad maža teritorija būtų skirta generaliniams kroviniams sandėliuoti“, - kalbėjo R.Mušeckienė. Infrastruktūros direktorė pasiūlė uosto tarybai pritarti savivaldybės planui priskirti sklypus prie statinių ir kitais metais juos privatizuoti.

Kilus uosto naudotojų diskusijai, ar neturėtų įsikišti Vyriausybė ir nutarimu reglamentuoti būsimų sklypų savininkų laisvę, t. y. uždraustų jiems vykdyti kitokią, nei nurodyta detaliajame plane, veiklą, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pareiškė, jog toks teisinis reikalavimas būtų perteklinis. Tačiau jis irgi pritarė atsargiųjų nuomonei dėl papildomos apsaugos, sakydamas, kad „sviestu košės nepagadinsi“.

Daugybę metų uostininkų tykoję netikėtumai ne tik šioje, bet ir kitose rezervinėse teritorijose, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu 2008 metais viešajam logistikos centrui priskirtame 300 hektarų sklype, kuriame žemė, kaip paaiškėjo, buvo grąžinta savininkams, nors jų ten, prie Vilhelmo kanalo, istoriškai negalėjo būti, kelia nepasitikėjimą savivaldybių valdininkų sąžiningumu. KVJUD generalinio direktoriaus Arvydo Vaikaus nuomone, geriausia tokios vietos apsauga būtų galimybė privatizavus sklypus iškart įtraukti juos į uosto ribas.

Baigia terminalą

Rezervinių teritorijų Klaipėdos uoste likę vos kelios dešimtys hektarų. Jos nekeltų tiek kalbų ir teisminių ginčų, jeigu žemės paėmimas vyktų sklandžiai, nestabdytų uosto investicijų eigos, netrukdytų sklypų nuomininkams planuoti kreditų ir verslo pajamų. Štai statyti keleivių terminalą dėl neišspręstų teritorinių klausimų uždelsta keletą metų – tai turėjo būti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtas objektas. Taip pat buvo svarbu suderinti privačių ir valstybės iš Europos Sąjungos gaunamų investicijų grafikus. Europinėmis lėšomis finansuojamiems hidrotechniniams darbams skirta 112,5 mln. litų. Už privačias lėšas KKKT tuo pat metu statomų administracinių pastatų, aikštelių dangos ir įrangos kaina sieks per 60 mln. litų. Valstybės išlaidos kitai su šiuo terminalu susijusiai infrastruktūrai viršys 100 mln. litų.

Anot R.Mušeckienės, šiuo metu KKKT krantinėse atlikta beveik 70 proc. darbų. Rangovas „Latvijas tilti“ yra pasitelkęs daug darbo jėgos ir viską numato baigti iki rugpjūčio pabaigos. Atsižvelgiant į terminą, pratęstą dėl oro sąlygų, sutarties sąlygos bus įvykdytos.

Sparčiai dirba ir privažiuojamąjį kelią prie terminalo tiesianti įmonė, su kuria pasirašyta 17,4 mln. litų vertės sutartis. Kiek lėčiau juda geležinkelio atšakos tiesimo darbai, tačiau jų mastas nedidelis ir kaina mažiausia – per milijoną litų.

Kranto teritorijoje terminalą konstruojantys rangovai jau prieš kelias savaites atšventė kazilines ir terminalo teritorija sulig kiekviena diena įgyja vis daugiau architektūrinių kontūrų. Tačiau valstybės finansuojama Baltijos ir Minijos gatvių sankryžos rekonstrukcija dar nepajudėjusi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"