TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto sėkmes drumsčia pretenzijos

2013 12 14 6:00
Sėkmingai vykdomos sutartys Klaipėdos uoste – retas dalykas, nes nuostolių patiria arba rangovai, arba darbų užsakovai. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Trečia rangovų komanda turėtų iki Kalėdų užbaigti Klaipėdos konteinerių skirstymo centro krantines. Šis svarbus įvykis suteiks palengvėjimą užsakovams, nes užtrukusi objekto statyba vainikuota išaugusiomis išlaidomis ir skolomis.

Klaipėdos apygardos teismas gruodžio 9 dieną priėmė sprendimą atmesti restruktūrizuojamos bendrovės „Vėtrūna“ reikalavimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) dėl krantinių statybų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir netesybų, išskyrus dalį dėl atsiskaitymo už šių metų kovo mėnesio darbus. Dėl jų ginčas bus atnaujintas. Subrangovo „Klaipėdos monolito“ reikalavimai iš dalies patenkinti, įmonei už vieną mėnesį priteista iš depozitinės sąskaitos per 700 tūkst. litų. Tikimasi, kad atsižvelgdama į tai KVJUD neginčys subrangovo teisių į uždarbį už dar vieną mėnesį. Tačiau milijoną litų nuostolių patyrusi „Vėtrūnos“ partnerė latvių kompanija BGS, advokato Osvaldo Martinkaus manymu, sprendimą skųs apeliacine tvarka. Pasak jo, teismas neatsakė į esminį klausimą, kas dėl nutrauktų darbų ir atsiskaitymų istorijos labiausiai kaltas?

Grėsė baudos

KVJUD vadovas Arvydas Vaikus neseniai prasitarė, kad konteinerių paskirstymo centro statybų pradžios ceremonijoje šiemet spalio pradžioje asmeniškai atsiprašinėjęs pasaulyje garsių kompanijų „Terminal Investment Limited“ ir MSC vadovų už netesėtą Klaipėdos uosto pažadą pastatyti konteinerių centro, vadinamojo „hub'o“, krantines iki 2012 metų spalio.

Nuo 2007 metų objekte pasikeitė trys rangovų komandos. Pernai įmonių “Vėtrūna“ ir „BGS“ konsorciumas bandė tęsti bendrovių „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Jozef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ pradėtus ir sustabdytus darbus. Šiuo metu objekte triūsia trečioji generalinė rangovė „Hidrotechnika“. „Klaipėdos hidrotechnikai“ vykdomos bankroto procedūros, „Vėtrūnai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Darbai 90-96 krantinėse iki šiol buvo tarsi užkerėti. Visi statytojai tvirtina patyrę finansinių nuostolių.

Šiemet pavasarį ties „Klaipėdos Smeltės“ krantu iki 14,5 metro gilintas kanalas ir iki 600 metrų išplatintas konteinerinių laivų apsisukimo ratas palengvino didžiųjų laivų, tokių kaip „MSC Sarisca“, kurio ilgis – 294 metrai, navigacinį saugumą Klaipėdos uoste. Tačiau tokio gilinimo naudą valstybė ir verslas pajus daug vėliau, nei galėjo.

“Klaipėdos Smeltė“ nurodo, kad investicijos konteinerių paskirstymo centrui įrengti sieks 260 mln. litų. Savo ruožtu KVJUD įsipareigojo už daugiau kaip 70 mln. litų pastatyti 485 metrų ilgio krantinių liniją ir kitą hidrotechninę infrastruktūrą.

Dėl šių darbų vėlavimo sutartį su bendrovių „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“ konsorciumu dėl statybų kranto teritorijoje "Klaipėdos Smeltė“ pasirašė tik šiemet. Bankų finansuojamą objektą bendrovė planuoja etapais įgyvendinti iki ateinančių metų rugpjūčio.

Uostininkai buvo sunerimę, kai „Klaipėdos Smeltė“ privalėjo pasiimti iš gamyklos kranus, ir kilo didžiulė grėsmė, kad neturės kur jų dėti. Už laiku neatsiimtą techniką būtų tekę mokėti didžiules baudas – po 80 tūkst. litų per dieną. Kranams reikalingas kelias negalėjo būti įrengtas neištaisius pirmųjų statytojų palikto broko – nesutvirtinus silpnų krantinės polių. Esą laimė, kad sutartis dėl geležinkelio darbų buvo pasirašyta ne su „Vėtrūna“, o su specializuota geležinkelio darbų įmone, kuri paskutinę akimirką išgelbėjo situaciją.

Pakišo koją įstatymas

Kai pirmą kartą „Klaipėdos Smeltės“ krantinėse įsivyravo štilis, uosto vadovybė turėjo rimtą pateisinimą - teko keisti techninį projektą. O vėliau stabdžius įjungė rangovų skundai Viešųjų pirkimų tarnybai dėl konkursų rezultatų. KVJUD tikėjosi, kad nutraukus santykius su pirmuoju konsorciumu darbai paspartės. Tačiau antrasis 2012 metais vykęs rangovų parinkimo konkursas patyrė dar didesnių trukdžių.

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant rangovų pretenzijas KVJUD paaiškėjo, kad valstybei būtų buvę šimtą kartų geriau, jei Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) pernai nebūtų leidęs tęsti viešųjų pirkimų procedūrų ir pasirašyti 11,6 mln. litų vertės sutarties su įmonės „Vėtrūna” ir latvių kompanijos „BGS“ suburtu konsorciumu. Konkursą skundusi „Hidrostatyba“ teismo prašė jo rezultatus panaikinti, nes manė, kad „Vėtrūnos” pasirinkta partnerė nėra įgijusi reikiamos hidrotechninių įrenginių statybos patirties. Ir „Hidrostatyba“, kaip vėliau paaiškėjo, ne veltui taip teigė. Tačiau LAT priėmė KVJUD palankų sprendimą.

Dabar nagrinėjant naujus statytojų ginčus Klaipėdos apygardos teismas aiškinosi, ar į finansinius sunkumus įklimpusi „Vėtrūna“ siekė laimėti užsakymą dėl generaliniam rangovui numatytos mokėti 5 proc. darbų kainos, ar išties planavo dirbti? Išlindo ir tai, kad kitą pelningą uosto užsakymą gavęs antrasis konsorciumo partneris "BGS" net nesiruošė plušėti prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių. Darbuotis buvo pasamdytas „Klaipėdos monolitas“, jam perleista sutarties vykdymo teisė. Mat tokia esą visų didžiųjų šalies statybų praktika.

Šių metų vasarį „Vėtrūnai“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, jos veiklą ėmė reguliuoti LR įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Iškart nutrūko sutarties perleidimo teisės norma (numatyta Civiliniame kodekse), leidusi KVJUD tiesiai mokėti „darbiniam arkliukui“ - „Klaipėdos monolitui“ už faktiškai atliktus darbus.

Nepatenkinti visi

Šiemet pavasarį rangovų konsorciumui buvo kilusi mintis pakeisti generalinį partnerį, kad atsiskaitymo už darbą reikalus tvarkytų latvių "BGS", bet tuomet jau ir patiems užsakovams kilo abejonių dėl šios įmonės pajėgumo. KVJUD tikina ilgiau negalėjusi rizikuoti ir gegužės 9 dieną sutartį nutraukė. Iškart buvo paskelbtas naujas 90-96 krantinių papildomų darbų konkursas. Operatyviai įvertinus jo rezultatus, nuo vasaros vidurio „Klaipėdos Smeltės“ inžinerines komunikacijas tiesia anksčiau konkursą „Vėtrūnai“ pralaimėjusi „Hidrostatyba“. Jos pasiūlyta kaina pernai buvo 12,2 mln. litų, o šiemet, kai „Klaipėdos monolitas“ yra atlikęs darbų už daugiau kaip 2 mln. litų, pasirašyta 11 mln. litų vertės sutartis.

„Vėtrūna“ ieškinyje nurodė reikalavimą sumokėti už medžiagas ir priteisti palūkanas – iš viso 3,1 mln.litų. „Klaipėdos monolitas“ siekė atgauti į depozitą pervestus 1,4 mln. litų už dviejų mėnesių darbus. Savo ruožtu "BGS" nori susigrąžinti milijoną litų, pagal konsorciumo dalyvių solidarumo sąlygą išskaičiuotų už netesybas, nes „Vėtrūnos“ sąskaita tuo metu buvo tuščia.

Ieškinius teismui dėl skolų už darbus yra pateikę ir pirmieji 90-96 krantinių rangovai. Dėl statybos nutrauktų sutarčių, sulaikytų mokėjimų ir netesybų bankrutuojanti „Klaipėdos hidrotechnika“ nuo 2011 metų kovo siekia prisiteisti iš KVJUD 4,8 mln. litų, „Jozef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ pretenzija viršija 5 mln. litų.

Ši kompanija Klaipėdos uostui pateikusi ir daugiau pretenzijų. Dėl 2011 metų pabaigoje sustabdytos mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos vokiečiai kol kas geruoju reikalauja iš KVJUD sumokėti 4,2 mln. litų už medžiagas, garantijas ir kt., taip pat kiekvieną mėnesį, nutraukus sutartį, - po 89 tūkst. litų pridėtinėms išlaidoms kompensuoti. Tad bendra pretenzija jau šiandien sudarytų per 6 mln. litų.

Nefinansuoti šio objekto buvo nuspręsta, kai Seimas 2011 gruodžio 1 dieną priėmė LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisą dėl 50 proc. dydžio pelno mokesčio. KVJUD vadovybei svarstant, kaip atsiskaityti su biudžetu ir kuriam objektui neskirti finansavimo, buvo pasirinkta, kaip tuomet atrodė, mažesnė blogybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"