TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto skolininkas pageidauja paliaubų

2012 11 14 7:52
Vidos Bortelienės nuotrauka /Bankui nepavyko perimti valstybinės uosto žemės sklypo nuomos teisės, nors įkeisti "Klaipėdos hidrotechnikos" pastatai prioritetų uosto veiklai suteikia.

Klaipėdos apygardos teismui antradienį nepavyko išnagrinėti įsisenėjusio bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) konflikto dėl skolos.

Prieš dešimtmetį Klaipėdos uoste dažnai buvo minima belgų kompanija "Hydro soil services", už 30 mln. litų netinkamai pastačiusi 7-9 krantines. Aplinkos ministerijos sudaryta tituluotų ekspertų komisija patvirtino, kad prie belgų statytų krantinių akvatorijos negalima gilinti iki 14 metrų - tiek, kiek reikėjo pagal projektą. Pernai šios krantinės pradėtos statyti iš naujo.

Tuomečiai uosto vadovai buvo užsimoję reikalauti iš belgų atlyginti žalą. Tačiau suabejota, ar teisinis ginčas duos laukiamų rezultatų. Esą pagal sutartį bylinėtis numatyta Hagos arbitraže Olandijoje, o samdytis užsienio advokatus būtų per brangu.

Po šio atvejo KVJUD kurį laiką pasitikėjo tik Lietuvos rangovais. Dažniausiai konkursų laimėtoja būdavo pripažįstama Pranciškaus Jurgučio vadovaujama bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" arba jai artima įmonė "Lokys". Tačiau jų finansiniai sunkumai, išryškėję 2009 metais, uoste sukėlė chaosą, kuris tęsiasi iki šiol. Už kyšio davimą uosto vadovui teistas verslininkas kaip įmanydamas siekia atitolinti bankrotą, netgi apeliuodamas į prievolę mokėti mokesčius valstybei.

Mokesčių prioritetas

Klaipėdos apygardos teismas, vakar nagrinėjęs bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" ir uosto direkcijos ginčą dėl skolos, sprendimų nepriėmė. Ginčas, kas kam privalo mokėti, apauga nesibaigiančiais reikalavimais. Todėl KVJUD balanse įšaldyta "Klaipėdos hidrotechnikai" priskirtina neapibrėžtų išlaidų ir pajamų dalis keliaus į kitų metų sąmatą - bylą numatoma vėl atversti tik po dviejų mėnesių.

Teismas atsižvelgė į naujo advokato prašymą procesą atidėti, kol jis susipažins su 14 tomų bylos medžiaga ir patikslins reikalavimą. Esą ties bankroto riba atsidūręs ieškovas buvo toks nemokus, kad pastaruoju metu net neišgalėjo susimokėti ankstesniam atstovui už darbą, ir tai užvilkino procesą. Advokato teigimu, kreditoriai, tarp kurių pagrindiniai - valstybės institucijos ir DNB bankas, nusprendė dar kartą griebtis šiaudo ir samdytis teisininkus, nes "ši byla yra pagrindinis lėšų šaltinis, iš kurio "Klaipėdos hidrotechnika" galės atsiskaityti su kreditoriais".

Tačiau atsakovo teisininkams tokia pozicija kelia nuostabą, nes pinigai tokiu atveju būtų perdėti iš vienos valstybės kišenės į kitą, ar net toje pačioje kišenėje perstumti į kitą kampą. "Klaipėdos hidrotechnika" reikalauja sumokėti daugiau kaip 16 mln. litų už 2009 metais pradėtas statyti krantines krovos kompanijai "Klaipėdos Smeltė". Tačiau KVJUD šioje byloje iš ieškovo siekia atgauti per 9 mln. litų už neatliktus darbus. Visa uosto administracijos pretenzija prasiskolinusiai įmonei gerokai didesnė, bet bylinėtis dėl kitų netesybų nematoma prasmės - "Klaipėdos hidrotechnika", su kuria pernai buvo nutraukta uosto žemės nuomos sutartis, likvidaus turto turi keliskart mažiau nei siekia kreditorių reikalavimai. "Tie iš mūsų priteisti 16 mln. litų jos neapsaugos nuo bankroto", - tikino teismą KVJUD atstovai.

Prestižo kaina

Bankroto byloje netrukus taip pat laukiama postūmių. "Klaipėdos hidrotechnikos" kreditoriai šį mėnesį jau antrą kartą turėtų gauti ekspertų išvadą dėl įmonės finansinės būklės ir veiklos gyvybingumo. Daugelis klaipėdiečių tokį reanimacijos procesą atvirai vadina parodija, kurią sukūrė Klaipėdos apygardos teismo 2010 metų vasario 26 dienos nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą, neva "dėl sunkmečio įtakos" ir prarandamų 200 darbo vietų. Teismas tuomet buvo gavęs prieštaringų duomenų apie "Klaipėdos hidrotechnikos" finansus ir įmonės patikinimą, kad atgavusi skolas už atliktus darbus padėtį ji sugebės pataisyti. Tąkart teismas konstatavo, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė yra 53 mln. litų, o per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sieks tik 23 mln. litų. Neįvertinta aplinkybė, kad turtas, patikslintais duomenimis, tuo metu buvo jau sumažėjęs, o atsakovo nurodytos gautinos per 2010 metus lėšos buvo tik 9,5 mln. litų, kai mokėtinos sumos siekė net 19,5 mln.litų, iš jų per 7,7 mln. litų - negrąžinta kredito dalis DNB bankui.

Įsipareigojimams bankui užtikrinti atsakovas buvo įkeitęs 6 statinius uosto teritorijoje, įrenginius, vidaus vandenų laivus ir žemės nuomos teisę. Kai KVJUD dėl nesumokėtų mokesčių vienašališkai atėmė šią teisę, "Klaipėdos hidrotechnika" sprendimą skundė, tačiau nieko nelaimėjo. Lietuvos apeliacinis teismas šiemet gegužę neskundžiama nutartimi pripažino, kad valstybės turtas negalėjo būti privačių ūkio subjektų įkaitu.

Įdomu tai, kad P.Jurgutis, pirmąkart vengdamas bankroto, į balansą buvo įrašęs per 11 mln. litų įvertintą verslo prestižo kainą. Teismas nustatė, kad tokia ekonominė vertybė negali būti laikoma materialiuoju turtu, todėl iš turto vertės prestižą išmetė. Ši išmonė buvo patraukli prašant paskolų, tačiau vėliau vakarietiška verslo mada gintis nuo kreditorių nepadėjo.

"Klaipėdos hidrotechnika" kartą buvo siūliusi KVJUD ginčą spręsti taikiai, to paties, pasak įmonės atstovo, siekia ir dabar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"