TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto taisyklės bankrotų nenumato

2010 12 14 0:00
"Klaipėdos hidrotechnikos" nuomojame sklype krovos darbus vykdo bendrovė "Kabotažas", kuri turi šansą šeimos verslą uoste išsaugoti.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Įsikurti naujam naudotojui uoste dažnai lengviau, negu valstybei atsikratyti tvarkos pažeidėjų. Vienai bendrovei daroma išimtis tik todėl, kad jos teritorija būtų apsaugota nuo kreditorių pretenzijų ir sudraskymo į skutelius.

Sausio 1 dieną Klaipėdos uoste įsigalios naujos žemės nuomos apskaičiavimo taisyklės, kurių taikymo terminus, Susisiekimo ministerijai ieškant kompromisų su uosto naudotojais, teko atidėlioti dvejus metus. Tai buvo, ko gero, sunkiausia verslininkų užduotis Susisiekimo ministerijai per visą dešimtmetį. Šį rudenį suderinti valstybės ir įmonių požiūriai į uosto žemės naudą vertinami kaip didžiulis laimėjimas.

Dokumentas keis kainos nustatymo kriterijus pagal infrastruktūros kokybę (krantinių ilgio, krovos ploto, geležinkelių ir kt. parametrus), bet žemės naudojimo ir sutarties nutraukimo sąlygos liks panašios kaip ir ankstesnės redakcijos tekste. Nesikeičia ir nuostata, kad nuomininkai privalo laiku susimokėti, o jiems atsisakius tai daryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį. Pernuomoti naudojamą žemės plotą nuomininkui draudžiama.

Ieškiniai brangiai kainuoja

Žemės nuomos reikalavimų bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" jau seniai nevykdo, bet nutraukti su ja ryšius iki galo, kaip tai padaryta uosto darbų fronte, uosto direkcija delsia. KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" nemokumas direkcijos veiklą šiais metais gerokai sutrikdė - beskaičiuodama ieškinius ir žalos dydžius ji išsimušė iš vėžių. "Dar neturiu galutinių duomenų, kiek mes prisiteisėme gindami direkcijos finansinius interesus pagal neteisėtas sutartis, tačiau galiu konstatuoti, kad visais atvejais, kiek kartų kreipėmės, teismai priėmė mums palankius sprendimus. Direkcija sėkmingai "išsimušinėja" skolas, bet esmė ta, kad iš šios įmonės nieko nebegalima atgauti. Būtų galima reikšti ir daugiau ieškinių, bet už kiekvieną jų privalome mokėti žyminį mokestį - 5 proc. sumos, samdyti advokatus. Po to teismai mums priteisia šias išlaidas, bet iš atsakovo neatgauname nieko, nes visas jo turtas ir lėšos areštuoti. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai kiekvienas naujas ieškinys direkcijai duoda nuostolių. Niekas mums nebegrąžins net pagrindinių priteistų sumų. Žinoma, per bankroto procedūrą gal kažkiek ir pavyks susigrąžinti, bet atgauti viską - nerealu. Todėl uosto direkcija apsisprendė nebeteikti naujų pretenzijų šiam rangovui. Satisfakcija saldi, tačiau brangiai kainuojanti", - dėsto rūpesčius E.Gentvilas.

Įvertinusi tai, kad Klaipėdos apygardos teisme pateikta 11 ieškinių iškelti "Klaipėdos hidrotechnikai" bankroto bylą, lapkričio 26 dieną KVJUD taip pat pateikė analogišką prašymą. Jeigu teismas nutars iškelti įmonei bankroto bylą, KVJUD žada pareikšti išsamų pretenzijų rinkinį. Tačiau teismo grafike tokios bylos nagrinėjimo data dar nepaskelbta.

"Įsivėlusi į teismus dėl rangovo, kuris buvo monopolizavęs visus darbus uoste, direkcija patiria didelių nuostolių. Todėl dar iki paskelbiant jo bankrotą tikimės padaryti priešpriešines mokestines užskaitas", - žada E.Gentvilas.

Prieš daugiau kaip metus KVJUD yra sulaikiusi "Klaipėdos hidrotechnikai" pagal rangos sutartis numatytus sumokėti 2,2 mln. litų. Uosto valdytojai priteista 3,5 mln. litų. Šiuo metu dar bylinėjamasi dėl 68 krantinės statybos defektų, kurių nuostoliai vertinami 8,5 mln. litų.

Sklype - subnuomininkai

"Klaipėdos hidrotechnika" pietinėje uosto dalyje iš direkcijos nuomojasi sklypą, kuriame yra jos administracijos biuras ir ūkinių statinių bei 3,6 hektaro ploto krovos aikštelė. Prie 118 krantinės, kurią pati bendrovė KVJUD lėšomis prieš keletą metų rekonstravo ir pagilino iki 12 metrų, kai gretimų krantinių gylis nesiekia nė 10 metrų, dažniausiai kraunama mediena ir metalo laužas. Gretimos krantinės naudojamos laikyti plaukiojančią techniką.

Uosto darbų įkarštyje, siekdama plėsti verslą, "Klaipėdos hidrotechnika" prieš keletą metų krovos darbų veiklą perdavė naujai krovos kompanijai "Kabotažas". Šiemet ši perkrovė 70 tūkst. tonų krovinių - 40 proc. daugiau nei pernai.

Iš "Klaipėdos hidrotechnikos" trimis teismo sprendimais uosto direkcijai priteista apie 350 tūkst. litų nesumokėto žemės nuomos mokesčio. Tačiau E.Gentvilas sako negalįs nutraukti nuomos sutarties, kad neįvyktų dar blogesnių dalykų. "Nesiryžtame nutraukti nuomos sutarties, nes ten viskas areštuota. Per bankroto procedūrų gali atsirasti daug naujų savininkų ir tą kelių hektarų teritoriją tektų išnuomoti dešimčiai kreditorių. Tad sutartį su "Klaipėdos hidrotechnika", kaip vienu nuomotoju, tebeturime, nes tai ne taip rizikinga", - aiškino E.Gentvilas.

Uosto vadovas pažymi, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" vertė yra ne sena technika ar pastatas, o jos vieta uoste. Per 20 metų nepriklausomybės laikų istoriją nė viena įmonė uoste savo noru nuo krantinės niekada nepasitraukė, o norinčiųjų patekti kuo arčiau vandens buvo dešimtys.

Vienu metu uosto teritorijas leista pernuomoti. Tokia praktika dvi bendroves buvo įtraukusi į gana dramatiškus ginčus, kuriuos nutraukė pakeistos žemės nuomos taisyklės. Dar anksčiau KVJUD ir uosto krovos įmonės ilgai vargo ir patyrė daug išlaidų, kol buvo išpirkti dėl žvejybos laivyno įmonės "Jūra" bankroto aukcione parduoti krovos darbams trukdę ir po visą uostą išbarstyti statiniai.

Subnuoma egzistuoja

LŽ nepavyko pasikalbėti su "Klaipėdos hidrotechnikos" darbuotojais ir pasitikslinti žemės nuomos situaciją - visi įmonės administracijos telefonai tyli. Tose pačiose patalpose registruoto "Kabotažo" direktorius Kazys Jurgutis, anksčiau dirbęs "Klaipėdos hidrotechnikoje" bendrųjų reikalų direktoriumi, tikino, kad su pastarosios įmonės savininku Pranciškumi Jurgučiu jį sieja tik giminystės ryšiai, bet formalių abiejų įmonių nuosavybės santykių nesą jokių. Todėl "Klaipėdos hidrotechnikos" bankrotas, jo manymu, tiesioginės įtakos "Kabotažo" krovos darbams neturės.

E.Gentvilo žiniomis, "Kabotažo" ir "Klaipėdos hidrotechnikos" teritorijos yra kiek skirtingos, bet sklypai ribojasi. Tačiau K.Jurgutis LŽ prasitarė, kad naudojamą krovai teritoriją "Kabotažas" subnuomoja ir tvarkingai moka mokestį "Klaipėdos hidrotechnikai". Dėl galimybės išsinuomoti sklypą be tarpininkų "Kabotažas" į KVJUD kol kas nesikreipė, nors tokią teisę, žvelgiant iš šalies, bendrovė turi. Jeigu uosto žemės nuomos sutartis su "Klaipėdos hidrotechnika" būtų nutraukta ir skelbiamas nuomos konkursas (pagal uosto naudojimo taisykles - uždaras, skirtas besiribojančių su numatyta išnuomoti uosto žeme sklypų savininkams), "Kabotažas" konkuruotų su šalia veikiančia bendrove "Lietuviškų durpių krova".

Artėjant metų pabaigai, lieka neaišku, ar KVJUD ir kitąmet skaičiuos dėl šio sklypo patiriamus nuostolius, nes teisminės bankroto procedūros paprastai būna ilgos, ar ieškos naujų nuomininkų. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio lapkričio 15 dieną patvirtintų žemės nuomos apskaičiavimo taisyklių baigiamosiose nuostatose aiškiai sakoma, kad "visais atvejais perskaičiavus uosto žemės nuomos mokesčio dydį atitinkamai turi būti pakeista uosto žemės nuomos sutartis".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"