TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto užmojai grįsti greita investicijų grąža

2013 09 27 6:00
Specialistai siūlo Klaipėdos uostą gilinti ir platinti, tiesti naujus krovinių gabenimo kelius, plėsti geležinkelio stotis. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Europos Sąjungos paramos pinigus skirstančios valdžios institucijos, klaipėdiečių įsitikinimu, pajūriui turėtų skirti kuo didesnę dalį šių lėšų. Būtiniausias uosto poreikis iki 2020 metų, įskaitant privažiuojamųjų geležinkelių plėtrą ir Šventosios molus, neturėtų apsiriboti 700 mln. litų, nes planai aprėpia dvigubai daugiau.

Uosto verslas tik per pastaruosius dvejus metus pajuto negrąžintinų investicijų smūgį. Iki tol visi didieji uosto tobulinimo darbai buvo atliekami už paskolas ir laivų rinkliavas. Bet privalomos išlaidos suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybai mažina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) skolinimosi limitą. Daug svarbių infrastruktūros projektų atsidūrė rezerviniame sąraše. Uostininkai pažymi, kad sumažėjus vidinėms objektų finansavimo galimybėms Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų laikotarpio fondų parama taps pagrindiniu išlikimo rinkoje instrumentu. Didėjant laivų tonažui, uostai konkuruoja laivybos parametrais. Specialistai siūlo Klaipėdos uostą gilinti ir platinti, tiesti naujus krovinių gabenimo kelius, plėsti geležinkelio stotis.

Apkarpė planus

KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis, uosto bendruomenei pristatydamas 2014-2020 metų investicijų programą, pažymėjo, kad iki šiol panaudota 257 mln. ES lėšų: iš jų daugiausia – laivybos kanalui gilinti (82 mln. litų) bei keleivių ir krovinių terminalui (61 mln. litų). Pagal verslo planus, numatomus įgyvendinti iki 2020 metų, lėšų uosto infrastruktūrai poreikis būtų 1,6 mlrd. litų, iš jų ES paramos dalis sudarytų 1,1 mlrd. litų. Tačiau Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į skirstomų transporto sektoriams lėšų ribas, siūlo įtraukti 484 mln. litų, iš kurių ES parama sudarytų 411 mln. litų.

Krovos kompanijoms toks drastiškas planų apkarpymas kelia nerimą, tai skatina iš naujo diskutuoti dėl darbų eilės. Tačiau uosto vadovai verslą ramina, kad atsiradus lėšų rezerviniai projektai taip pat gali būti iškelti į paviršių. „Visas poreikis žinomas, mes neatsisakome projektų, bet turime išskirti pačius svarbiausius“, - pateikdamas prioritetų sąrašą aiškino M.Armonaitis.

Daugiausia lėšų pareikalautų uosto navigacinių parametrų pokyčiai. Numatyta 200 mln. litų - įplaukos kanalui platinti ir gilinti; 150 mln. litų - šiauriniam molui tiesinti ir Kuršių nerijos krantui tvirtinti; po 70 mln. litų - Malkų įlankai gilinti ir žemsiurbei įsigyti.

Uosto taryboje (iš kairės) Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna, generalinis direktorius A.Vaitkus ir SM Vandens transporto ir geležinkelių departamento direktorius Andrius Šniuolis aptarė prioritetinius ir rezervinius investicinius projektus.

Neatidėliotinas darbas - dviejų lygių sankryžos per geležinkelį ties kuriamu konteinerių paskirstymo centru statyba. Jai numatoma 25 mln. litų. Sustabdytoms mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyboms atnaujinti reikėtų 40 mln. litų, išorinio uosto planavimo dokumentams rengti – 70 mln. litų. Nežadama ilgiau atidėlioti ir Šventosios uosto statybų, kurioms jau antrą kartą numatyta 200 mln. litų.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, pasak Plėtros departamento direktoriaus Virgilijaus Jastremsko, iki 2020 metų Klaipėdoje numato investuoti beveik 400 mln. litų, iš kurių 238 mln. litų sudarytų ES parama, 60 mln. litų – bendrovės lėšos, 90 mln. litų – KVJUD pinigai. Pastebima, kad beveik visą uosto prieaugį sudarys geležinkeliu gabenami kroviniai, todėl per šiuos ir ateinančius dvejus metus į 14 geležinkelio projektų bus investuota 57,5 mln. litų.

Prioritetas – gylis

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sako neprarandantis vilties, kad, ministerijoje skirstant lėšas sektoriams, uostui bus grąžinti 300 mln. litų, kurie ankstesnės valdžios buvo skirti keliams. Sumokėjus KVJUD į valstybės biudžetą 34 mln. litų taip pat buvusi padaryta žala.

„Niekas negalėjo pasakyti, kur tie pinigai nukreipti. Gerai, jeigu jie būtų skirti investicijoms. Svarstome, kaip pritraukti užsienio kapitalą, bet nematome, kur mūsų pačių investicijos uždirba pinigus. Uostas yra naudingiausia ūkio šaka, studijos rodo, kad investicijų grąža siekia 2,5 metų. Pagrindinis instrumentas uostui konkuruoti yra ir bus gylis“, - sakė A.Vaitkus. Jis priminė, kad 2006 metais pasaulis tik svajojo apie tarp kontinentų plaukiojančius apie 18 tūkst. sąlyginių konteinerių talpos laivus, o šiandien tokie laivai jau įplaukia į Baltijos jūrą.

Išvardijęs ankstesnės Vyriausybės sustabdytus darbus, A.Vaitkus pasidžiaugė susisiekimo ministrų vienodu požiūriu į uosto įplaukos saugumą ir dėmesį jūros vartams. ES parama šiam projektui abiejų iškelta į pirmąją vietą. Šiaurinio molo rekonstrukcija bus pirmasis žingsnis gerinant šiaurinės uosto dalies įmonių plėtros sąlygas.

Aptardami investicijas verslininkai pažymėjo, kad šiandien klientai pirmiausia klausia, ne kiek paslauga kainuoja, o kokios grimzlės laivus kompanija gali priimti uoste ir kokį krovos būdą gali pasiūlyti. Uosto įmonės negali planuoti perspektyvos, kai nemato viso komplekso plėtros vaizdo, todėl valstybės ir verslo investiciniai projektai turi būti sujungti į vieną sistemą. Kaip skirstyti ES paramą uostui ir geležinkeliams, Susisiekimo, Ūkio ir Finansų ministerijos turėtų tartis kartu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"