TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto vadovas: dabar daugiau tvarkos

2010 09 06 0:00
E.Gentvilas: "Baramės su verslininkais, nes turiu ginti įmonės interesus."
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus GENTVILAS prisipažįsta, kad kurį laiką elgėsi kaip skautas: vakare savęs klausdavo, ką gero padaręs, o apsvarstęs praėjusią dieną atrasdavo mažiausiai vieną įmonei naudingą darbą.

LŽ pokalbis su uosto vadovu atskleidžia jo įgytą profesinę patirtį ir įstaigos darbo rezultatus.

- Kaip apibūdintumėte šių dienų Klaipėdos uosto pozicijas rinkoje?

- Vykdome strateginį planą, esame sėkmingiausiai dirbanti susisiekimo sistemos įmonė. Einame į priekį: 8 mėnesių krovos rezultatai, negalutiniais duomenimis, - 11,5 proc. geresni negu tuo pat metu pernai. Rytinėje Baltijos pakrantėje mus lenkia tik jungtinis Talino uostas, kuris įtraukia savo apskaitą kelių uostų statistiką. Jeigu prie Klaipėdos pridėtume Būtingės duomenis, aplenktume ir estus.

Uosto pajamos, o tai dar svarbiau negu kroviniai, didėja lėčiau: šiemet jos 3-4 proc. didesnės negu pernai. Klaipėdos uostas sustiprino savo pozicijas rinkoje. Kai kuriais rodikliais mus vejasi Ryga, bet vis tiek pagal konteinerių krovą išlikome lyderiai. Bijau

važiuoti, pavyzdžiui, į Ventspilį, nes mes iš jo perėmėme labai didelį kiekį baltarusiškų trąšų krovos. Žinoma, juokauju, nes priekaištų mums niekas negali reikšti.

Noriu atiduoti duoklę savo pirmtakams: mūsų uoste nėra tokių beviltiškų investicijų, kaip stovintys tušti Latvijos Ventspilio ar Estijos Silamajės uostų konteinerių terminalai. Ten uosto valdymo bendrovės patyrė didžiulių nuostolių. Klaipėdoje nieko panašaus nėra ir norėčiau, kad nebūtų. Žinoma, krantinių broko ir čia pasitaikė. Tačiau prie jų krova vyksta, investicijos pamažu atsiperka. Mūsų valstybė investavo protingai.

Reformos efektyvios

- Klaipėdos uostui pradėjote vadovauti per patį tarptautinės prekybos sąstingį - 2009 metų birželį, kai pasaulis dar nebuvo atsigavęs po finansų rinkų griūties. Ar Jūsų negąsdino grėsmė, kad tokia situacija užtruks?

- Iš tikrųjų tai kėlė nerimą. Praėjusių metų birželį uoste fiksuotas maksimalus atsilikimas nuo 2008-ųjų rezultatų ir buvo visai neaišku, kada jis gali sumažėti. Sprendimą dalyvauti konkurse generalinio direktoriaus pareigoms eiti priėmiau įvertinęs visokią riziką. Ir niekas negalėjo prognozuoti, kad jau nuo liepos prasidės uosto kilimas. Tai sutapimas, o ne mano įtaka. Bet, žvelgdamas toliau, kai kurias uosto sėkmes drįsčiau priskirti naujai Uosto direkcijos komandai ir jos darbo stiliui. Tai, visų pirma, uosto dugno valymas ir spartesnis administravimo darbas. Pavyzdžiui, man pradėjus dirbti raštus tekdavo pasirašyti praėjus 20 dienų, kai juos gaudavome. Šiandien atsakymai parengiami ir išsiunčiami vidutiniškai per 2-3, o dažnai ir tą pačią dieną. Tai irgi padeda greičiau tvarkyti reikalus.

Antra, padidinome rinkliavų nuolaidas. Ir tose srityse išryškėjo geresni rezultatai. Žinoma, čia reikėtų paminėti dar kelis parametrus: uosto kompanijų pastangas pertvarkyti savo technologijas ir aktyvinti rinkodarą bei prekybos rinkų atsigavimą.

- Pradėjęs dirbti iškart paskelbėte KVJUD administravimo reformą. Kaip sekėsi per metus keisti struktūrą ir ką dar numatote tobulinti?

- Iš karto paprašiau darbuotojų sudaryti "nuodėmių sąrašą" - prisipažinti, kas ko nepadarė ar blogai padarė, ir už tai nebus baudžiami. Gavau keliasdešimties pozicijų sąrašą. Tuomet sužinojau "karštus" taškus, kur esame prisidarę problemų. Tapo lengviau valdyti situaciją. Vėliau paaiškėjo, kad tame sąraše nurodyta ne viskas. Per metus atsikratėme tų probleminių taškų.

Mano sprendimai dėl įmonės struktūrinės reorganizacijos ir komandos nebuvo drastiški. Pernai rugpjūtį paskelbiau vieną reformą ir sumažinau padalinių nuo 23 iki 13. Šiemet nuo rugpjūčio 18 dienos paskelbiau antrą reformą - ji apims ir uosto kapitono tarnybas, kurių pirmoji reorganizacija neapėmė. Iš 7 padalinių lieka 4. Tai padeda sutaupyti darbo užmokesčio fondo lėšų, supaprastinti vidinę komunikaciją ir palengvinti klientams supratimą, su kuo spręsti reikalus.

Esu prašęs kolektyvo pateikti siūlymų, kaip supaprastinti valdymą, raštvedybą, bet jų idėjų trūksta. Visi nurodymai - čia toks sistemoje mano siūlymu įdiegtas naujas vidinis dokumentas - atsiranda dažniausiai mano paties iniciatyva. Tai ne įsakymas, o labai operatyvaus valdymo priemonė. Pavyzdžiui, vakar nurodžiau pateikti materialiai atsakingų asmenų sąrašą, šiandien jau gavau atsakymą. Tačiau nurodymas naudojamas ir kitiems dalykams: parašyti pasiaiškinimus, kodėl dokumentai rodo ką kita nei yra, ir nustatyti, ar žmogus daro blogus dalykus. Remdamasis nurodymais esu parašęs 12 drausminių nuobaudų. Man nejauku, kad 10 jų esu inicijavęs pats, kitaip tariant, aš užčiuopiau negeroves. Tiesioginiai padalinių vadovai turėtų aktyviau dirbti su pavaldiniais ir kontroliuoti situaciją.

Nuo rugpjūčio 1 dienos įdiegėme tipines sutartis - kad nebebūtų tiek painiavos, juodo darbo ir galimybės piktnaudžiauti. Žinoma, darbų terminų nukrypimai galimi, lankstumo turi būti. Taip pat kiekvienai sutarčiai, nesvarbu, su kuo ji būtų sudaryta - su rangovu ar banku, yra priskirtas atsakingas asmuo. Paradoksas, bet buvo tokių milijoninių sutarčių, kai tik pats paskutinę dieną prisiminiau, kad reikia perspėti rangovą dėl neatliktų darbų delspinigių skaičiavimo.

Radau chaosą dugno darbų valymo techninių užduočių apskaitoje. Dabar naudojame tipinį dokumentą. Supaprastinome viešųjų pirkimų tvarką: rengiant nedidelės vertės, iki 10 tūkst. litų, pirkimus - mažiau biurokratijos. Taigi Viešųjų pirkimų tarnybai palengvinome darbą 50-70 pirkimo procedūrų per metus. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad šiandien Uosto direkcija turi daugiau aiškių, skaidrių ir greitų sprendimų. Žinoma, kartais klystame, bet tikrai nebūna taip, kad sėdime 3 mėnesius ir vien mąstome. Privalome dirbti efektyviai. Vyriausybės nutarimu valstybės įmonės vadovo atlyginimas priklauso nuo rezultato. Pavyzdžiui, mano atlyginimas "popieriuje" pagal rodiklius gali svyruoti nuo 5 iki 10 tūkst. litų. Jei nieko nedirbsi, nė velnio ir neuždirbsi. Bet, žinoma, ne dėl pinigų atėjau į šį įdomų darbą.

- Ar pasisekė suformuoti pasitikėjimo komandą?

- Manau, visi vadovai tarpusavyje "susiklijavome", o aplink mus sukasi kitų darbuotojų būrys. Uosto interesai tampa visų prioritetu.

Paaštrino rangovų konkurenciją

- Silpniausia KVJUD sritis buvo ir iki šiol yra investicinių programų vykdymo tempai. Kaip sekasi mažinti statybų atsilikimą ir kas labiausiai kliudo? Iš šalies atrodo, kad pernai neatliktų darbų užteks ir kitiems metams?

- Tai skausminga vieta. Apie praėjusius metus nekalbėsiu. Buvo ir krizė, ir problemų dėl pagrindinės rangovės - bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika", su kuria šiuo metu 9 sutartys jau nutrauktos. Šiemet irgi nevykdome investicijų programos. Rugsėjo viduryje Susisiekimo ministerijai leidus ją persvarstysime. Pirma, dėl nepatyrimo per daug optimistiškai susiplanavome. Antra, dar nesibaigia problemos su "Klaipėdos hidrotechnika". Trečia, labai daug sutaupėme per skelbtus konkursus. Nors taupymas - pozityvus dalykas, jis mums neleidžia vykdyti investicinės programos. Paradoksas, tačiau dėl to mano atlyginimas mažėja 20 procentų. Tokiai tvarkai, kai tampi nesuinteresuotas taupyti, negaliu pritarti. Ketvirta, vis dar pasitaiko darbuotojų nerangumo ir vėlavimo.

- Stipri statybų įmonių konkurencija dėl uosto milijonų padeda sutaupyti lėšų, bet turi ir minusų - įvykę konkursai apskundžiami, o tai atima laiko. Pavėlavus darbus pradėti laiku rudenį trukdo audros, žiemą - šalčiai. Ką, Jūsų manymu, reikėtų keisti biurokratinėse viešųjų pirkimų procedūrose?

- Tą konkurenciją sąmoningai sukėlėme. Apskaičiavome, kad 2005-2009 metais konkursuose dėl statybos darbų, kurių vertė - daugiau kaip 5 mln. litų, dalyvaudavo vidutiniškai 2 rangovai. Ne paslaptis, kad pasitaikydavo atvejų, kai abu rangovai priklausydavo tam pačiam savininkui. Kaip jie tada gali nesukelti kainų? Ir ką man daryti tokioje situacijoje, kai kalbama apie patriotizmą, neva Lietuvos įmonės turi leisti pinigus samdyti tik saviems rangovams, kurie tarpusavyje susitarę? Padėti galėjo viena - sprendimas atverti rinkas. Šiandien vidutinis konkursų dalyvių skaičius - 5, 6. Ir tai, be abejo, mažina pasiūlytas kainas.

Bet kai konkurse dalyvaudavo du dalyviai, jie, suprantama, neskųsdavo kainų. Dabar beveik visi konkursai skundžiami. Neturėtų taip būti, kad ketvirtą ar dešimtą kainą pasiūliusi kompanija be jokios finansinės rizikos skųstų įmonės sprendimą, kurį konkurso dalyvį pasirinkti. Jeigu skundžiant viešųjų pirkimų procedūrą būtų sąvoka "žyminis mokestis" tam, kuris tai daro, 4 mėnesių gaišaties atvejų sumažėtų. Kai mums teismas pasako, kad esame teisūs, "skundikas" nepraranda nė vieno lito. Mano įsitikinimu, per Nacionalinį susitarimą reikėtų siekti naujos įstatymo redakcijos. Kai padarysime klaidų, teks atsakyti mums. Tačiau apmaudu, kad valstybinės reikšmės projektas, kuriam užtikriname stiprią konkurenciją ir puikias kainas, yra stabdomas.

Ginčai - dėl vieno tikslo

- Nuo vasaros vidurio, iškėlus uosto kanale gulėjusius akmenis ir išsiurbus smėlį, šiaurinėje dalyje puse metro padidėjo uosto gylis. Tačiau konkrečiam laivui 13 metrų pakrovimo grimzlė vis dar nustatoma atskiru kapitono leidimu. Kada tokia Klaipėdos uosto grimzlė bus patvirtinta oficialiai?

- Uosto dugno valymas - labai opus klausimas. Pernai liepą išsiaiškinau, kad per metus akvatorijoje išsiurbiama vidutiniškai po 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Tačiau 2009 metais niekas nieko nevalė, nes rangovų sąskaitos buvo areštuotos, jie nedirbo. O kad nereikėtų mokėti baudų, direkcija nepateikdavo jiems techninių užduočių. Tokioje situacijoje teko nertis iš kailio. Dugno valymas lėmė net personalines permainas.

Dabar darbai baigti. Valdyba buvo įpareigojusi mane sąnašų išvalymo užduotį atlikti iki liepos 1 dienos. Formaliai ją baigėme birželio 26-ąją, o netrukus išplaukė ir laivas, kuriam buvo nustatyta leistina 13 metrų grimzlė. Išvalyta 606 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Taigi vidurkis apskaičiuotas labai tiksliai. Tokiam kiekiui reikėjo skirti 17 mln. litų ir greitai priimti techninius bei technologinius sprendimus. Atliktas didžiulis darbas Klaipėdos uosto konkurencingumui užtikrinti.

Įdomu štai kas. Apie 70 proc. visų sąnašų buvo susikaupusios uosto įplaukos kanale iki 10 krantinės. Algirdą Kamarauską, infrastruktūros direktorių, man teko atleisti už tai, kad nepateikė techninių užduočių dugnui pietinėje uosto dalyje valyti. Dėl šiaurinės uosto dalies, kurioje kaupėsi sąnašos, išvis buvo nepriimta jokio sprendimo! Neparengta nė vienos techninės užduoties. O jei neparengta, vadinasi, neįteikta ir rangovui. Iš kur galėjo būti 13 metrų grimzlė?

Ėmėmės originalių sprendimų. Sutartyje su "Klaipėdos hidrotechnika" įrašėme naują nuostatą, kad rangovas negali prieštarauti kito rangovo darbui toje teritorijoje, jeigu jį pasirenka Uosto direkcija. Vienu metu dvi įmonės sparčiai kėlė akmenis iš dugno. Panašiai pasielgėme ir su kita bendrove, kai prie naftos terminalo krantinių prireikė turėti reikiamą gylį po trijų dienų, o rangovas ten kapstėsi su sena "gelda". Esant "force majore" atvejui sumokėjome kitai kompanijai 140 tūkst. litų ir dugnas per 20 valandų buvo išvalytas. Kaip žinoma, vienas daugmaž 70 tūkst. tonų talpos tanklaivis uoste sumoka apie 150 tūkst. litų rinkliavų.

Šiandien uosto kapitonui ramiau. Jis man pranešė, kad po rugpjūčio vėjų skubama išmatuoti uosto gylį. Maždaug rugsėjo viduryje kapitonas planuoja išleisti įsakymą dėl leistinos 13 metrų grimzlės, jį matys ir laivų frachtuotojai, ir krovinių siuntėjai. Tai vėl padidins uosto patrauklumą. Matome, kad kompanijos ruošiasi, nors ir vėluodamos, įgyvendinti savo investicinius planus, todėl kol kas nesirengiame joms priekaištauti dėl lėtesnės krovos.

- Anksčiau, kai buvote Klaipėdos miesto meras, į uosto kompanijų rūpesčius žvelgėte, vaizdžiai tariant, iš anapus tvoros. Kokios patirties įgijote atsidūręs uosto teritorijoje?

- Tuomet mano supratimas apie uostą nebuvo profesionalus. Dabar jis kur kas geresnis. Nepavyksta išvengti konfliktinių situacijų, nors tai greičiau diskusijos su verslininkais nei rimti prieštaravimai. Baramės, nes turiu ginti įmonės interesus. Jeigu verslininkas sako, kad jis vadovaujasi verslo logika, tada kuo turėtume vadovautis mes - negi pašalpų logika? Uostas privalo duoti valstybei pelno. Pavyzdžiui, rengiame detaliuosius planus, kuriuose yra ir privačios infrastruktūros, o apmoka - Uosto direkcija. Tad gal pasidalykime, "kas ciesoriaus - ciesoriui"? Yra kompanijų, kurios jau sutinka už tai mokėti. Kai reikalaujama ką nors uoste būtinai pastatyti, sakome: parodykite, iš kur gausite naujų krovinių, ar turite susitarimų? Būtinai ateis diena, kai sprendimai dėl investicijų uoste bus tvirtinami tada, kai ant stalo gulės ketinimų protokolai arba sutartys dėl naujų krovinių.

Amžini debatai uoste vyksta dėl žemės nuomos tvarkos. Tikiu, kad šį mėnesį pasieksime susitarimą ir iki rugsėjo 30 dienos parengsime nuomos metodiką. Nauja tvarka įsigaliotų nuo 2011 metų sausio 1-osios. Ginčytis tenka nuolat, bet dėl to neišgyvenu. Juk čia kylantys konfliktai iš esmės pozityvūs. Jie veda į vieną tikslą - naudos valstybei didinimą. Uosto direkcijos ir kompanijų investicijos privalo būti derinamos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"