TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto veiklą stabdo gyventojų skundai

2012 11 23 6:18
Nemuno gatvės gyventojai nenori taikytis su pastaruoju metu kylančia centrinės uosto dalies veikla. /Vidos Bortelienės nuotrauka  

Klaipėdos savivaldybė transportininkams primena darnios kaimynystės kainą: už teritorijų plėtrą reikalaujama kompensacijų gyventojams iškeldinti. 

Belaukiant naujo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas griežtina toną. Iki šiol trejus metus deklaruota liberalų valdomų Klaipėdos miesto ir uosto santarvė gali nutrūkti paaiškėjus, kad kitų metų KVJUD sąmatoje lėšų dviejų namų gyventojams iškeldinti neatsirado. Tokiu atveju uosto direktorato laukia atsinaujinusi konfrontacija su savivaldybe - iš pradžių dėl Nemuno gatvės rekonstrukcijos, o vėliau - ir dėl kitų projektų.

Iškeldinti užtrunka

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras dėl gyventojų skundų ketina apriboti eismą uostamiesčio Nemuno gatve, nors pravažiuojančių 121-uoju geležinkeliu pro tuos namus vagonų srautas, transportininkų skaičiavimais, 15 proc. mažesnis nei pernai, kai gyventojai uosto triukšmą iškentė. Todėl valstybės įstaigos matavimai ir duomenys kelia nepasitikėjimą.

KVJUD turi karčios patirties, kiek buvo uždelsta laiko ir kiek milijonų kainavo šiuo metu statomo keleivių ir krovinių terminalo teritorijos prijungimas prie uosto, kai reikėjo išpirkti per patį nekilnojamojo turto brangymetį įvertintus gyventojų butus. Nors terminalui kliudantys keli pokariu statyti Žvejybos uosto namai neturėjo didelės liekamosios vertės, o pakeista iškeldinimo tvarka įpareigojo sumokėti rinkos kainą tik už plotą, o ne skirti po butą kiekvienai gyvenamąją vietą ten deklaruojančiai šeimai, išlaidos susidarė nemenkos - per 10 mln. litų. Tai maždaug 5 proc. viso projekto kainos. Nors Nemuno gatvės rekonstrukcija, supaprastinus projektą ir susiaurinus jos plotį, vertinama nepalyginti mažiau, papildomų išlaidų proporcija gali būti panaši.

Pasak Klaipėdos savivaldybės atstovų, dviejuose namuose, kuriuose žmonės neturi ramybės dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir vibracijos, formaliai gyvena 27 šeimos, butų plotas siekia 1168 kvadratinius metrus. Ar susiaurinus gatvę priešais langus statyti triukšmą slopinančią sienelę, kuri vis tiek neapsaugos nuo vibracijos, ar išpirkti butus, išlaidos gali būti panašios - iki 3 mln. litų.

Gyventojų netenkina projektuotojų siūlymai, nes ir plika akimi matyti, kad namų kampai griūva, butai neremontuotini. "Kam prieš ketverius metus mums kalbėjo - pakentėkite? Mes nenorime uostui trukdyti veiklos, tik prašome normalių gyvenimo sąlygų", - piktinosi klaipėdiečiai.

Tačiau uostininkai didesnį gyventojų aktyvumą sieja ne su didėjančiu triukšmu, o su noru kuo greičiau gauti kompensacijas. Kažkada padaryta klaida leisti privatizuoti butus sanitarinėje uosto zonoje dabar nemaloniai atsirūgsta. Daugelyje butų - tik plikos sienos, gyvenamieji - vos keli.

Esą ne tik uostamiestyje, bet ir visoje šalyje prie geležinkelių stočių gyvena tūkstančiai šeimų.

Privatizavimo klaida

"Kam visus šunis karti ant direkcijos? Gatvė priklauso savivaldybei. Griauname tik tuos pastatus, kurie trukdo. Uosto direkcija nė vieno objekto nepastatė ant gyvenamojo namo. Jei nuspręsime žmones iškeldinti, neturėsime gatvės ir suplosime krūvą pinigų, nevyks uosto plėtra. Kur parašyta, kad gatvė negali būti siauresnė?" - karščiavosi laikinai uostui vadovaujanti Roma Mušeckienė.

Tačiau savivaldybės Miesto urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, griežtu tonu siūlydamas uostui arba geležinkelių bendrovei butus išpirkti, rėžė iš peties: "Uosto direkcija ieško priežasčių, kaip nesilaikyti detaliojo plano sprendinių. Jei gatvė buvo suprojektuota numatant griauti namus, ji turi būti tokia. Jei reikia siauresnės - tegu iš naujo daro detalųjį planą. O iki to laiko bus vykdoma Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rekomendacija - riboti geležinkelio eismą nuo 22 iki 6 valandos."

Transportininkai sako nesitikintys, kad gali būti imtasi tokių drastiškų priemonių. Pasak laivų krovos bendrovės "Klaipėdos Smeltė" vadovo Rimanto Juškos, nedirbdamos trečdalį paros trys krovos kompanijos - "Klaipėdos Smeltė", Birių trąšų terminalas ir "Bega" - gali prarasti apie 2 mln. tonų krovinių per metus.

Teritorijos detalusis planas, R.Juškos teigimu, buvo rengiamas nuo 2002 metų. Tarp Žalgirio ir Nemuno gatvių esantys namai patenka į rezervinę uosto teritoriją, kurioje numatoma tik komercinė veikla. Pagal sanitarinės zonos režimą gyvenamieji namai turi būti griaunami, pritaikant kompensacinį mechanizmą pagal uosto įstatymo 31 straipsnį.

Spalio 30 dieną savivaldybėje apsilankęs sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, kaip ir miesto valdžios atstovai, buvę kategoriški - neleisti vežti krovinių naktį.

"Klaipėdos Smeltės" teritorijoje planuojame mažinti autotransporto triukšmą - betonines dangas asfaltuosime. Bet dėl geležinkelio triukšmo esame bejėgiai", - situaciją beviltiška pripažino įmonės vadovas ir visų institucijų prašo klausimą gvildenti nedelsiant.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"