TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto verslą baugina perspektyvos

2012 06 18 8:48

Valstybės sprendimu finansiniai prioritetai uoste tenka gamtinių dujų terminalo statybai, bet tai gali pakirsti uosto ir jame dirbančio verslo perspektyvas.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Klaipėdoje kaina, be reikalingo dujotiekio ruožo, sudaryta iš dviejų dalių: išlaidų terminalui (pranešama, kad per 10 metų laivo-saugyklos nuomos išlaidos sieks 1,48 mlrd. litų), ir infrastruktūrai, kuri sunkiai apčiuopiama. Apie jų mastą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) dar tik renka duomenis.

Bendrovės "Klaipėdos nafta", kuri ir bus šio terminalo operatorė, paskelbtame verslo plane teigiama, kad "SGD terminalo projekto investicijų poreikis yra 604 mln. litų, kurį užtikrins už projektą atsakingos "Klaipėdos nafta" ir KVJUD savo ir/ar skolintomis lėšomis". Ši suma, abiem partneriams padalyta beveik per pusę, yra negalutinė.

Laivybos ekspertai teigia, kad šiuo metu uostui gilinti iki 14,5 metro (papildoma užduotis - prie Kiaulės Nugaros, kur bus SGD terminalo laivo prieplauka) skirti 130 mln. litų neatneš laukiamos naudos, jeigu nebus praplatinta ir išgilinta išorinė jūros vartų įplauka.

Į tai atsižvelgti nurodo dujų tanklaivių navigacinio saugumo specialistai. Jų išvadų apie gegužę atliktus virtualius tanklaivių įvedimo ir išvedimo bandymus uosto kapitono tarnyba turi sulaukti liepos 1 dieną.

Neužteks kitiems

Klaipėdos uosto įmonių tarybos nariai, kurie dažnai pasistumdo tarpusavyje dėl KVJUD skirstomų investicijų, apie SGD terminalo statybos finansavimą kalba sutartinai vienodai. Esą dėl strateginio valstybės objekto statybos uosto ekonomika neturi nukentėti, nes neva negali būti į vieną naują objektą sudėtos trejiems metams visame uosto plote suplanuotos investicijos.

"Vien į valstybinės reikšmės projektus reikia investuoti daugiau kaip 514 mln. litų. Kitiems uosto vidaus tobulinimams liktų iki 5 proc. lėšų. Tai katastrofiškai mažai. Veikiantys infrastruktūros objektai praranda tęstinumą, tokia perspektyva - pražūtinga. Ji neleis vykdyti įsipareigojimų verslo partneriams. Reikia atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad dujų terminalas negali būti statomas iš KVJUD biudžeto", - sako Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.

Jam antrina ir kompanijos "Klasco" vadovas Audrius Pauža: "Padarę dvejų trejų metų investicijų pertrauką atsiliksime rinkoje. Jei valstybė dujų terminalą pripažino svarbiu objektu, turi jam rasti pinigų iš kitų šaltinių."

Bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška atkreipia dėmesį, kad pagal pernai uosto kompanijų pateiktas paraiškas investicijų poreikis iki 2015 metų sudaro 840 mln. litų, o KVJUD jį apkarpė atsižvelgdama į tuometes savo galimybes. R.Juškos manymu, mūsų uostas per mažai plėtojamas Europos Sąjungos (ES) pinigais. Latviai pasistengė gauti uosto projektams nepalyginti daugiau ES paramos.

Pagal oficialius pranešimus, uosto terminalams iš Rygos centro iškelti į Krievusalą 2009-2013 metais skirta 153 mln. eurų, o naujo uosto statybai Kundzinsaloje 2010-2020 metais iš ES fondų planuojama gauti 239 mln. eurų.

Klaipėdos uosto infrastruktūrai patvirtinta pirmoji bent kiek didesnė ES parama - 62 mln. litų keleivių ir krovinių terminalo prieplaukoms bei per 120 mln. litų - uostui gilinti. Pateikta paraiškų, pagal kurias per trejus ateinančius metus tikimasi infrastruktūros finansavimui gauti 161 mln. litų.

Grunto kaušas - milijonas

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad šiuo metu direkcija iš Vyriausybės yra gavusi tris su SGD terminalu susijusias užduotis: atlikti didįjį kanalo gilinimą ir užtikrinti gylius prie Kiaulės Nugaros; prisiimti atsakomybę už navigacinius reikalus; pastatyti pirsą laivui-saugyklai. Pirmosios užduoties, kiek ir kur grunto iškasti, dar tik rengiama techninė užduotis. Ją numatoma turėti iki rugpjūčio. Tos vietos gilinimas turi būti atliktas per 10 mėnesių. Šiuo metu uostą gilinančios ir platinančios olandų kompanijos "Van Oord" žemsiurbės darbo tempai rodo, kad iškasti tokią  grunto normą, kokia ten gali būti, maždaug 1,2 mln. kub. metrų, užtektų ir 2 mėnesių. Pagal dabartines kasamo grunto kainas (25-29 litai už kub. metrą) papildomos išlaidos sudarytų maždaug 30 mln. litų. Dar sunkesnis galvosūkis, kaip kartu su "Klaipėdos nafta" įrengti laivui prieplauką, aiškinamasi, kiek tai kainuos. "Pirso statyba komplikuota, nes jo viduje yra daug komunikacijų, kurios turėtų priklausyti "Klaipėdos naftai". Esame sutarę, kad mes savo pinigų dalį, skirtą infrastruktūrai, jai perduosime. Tik kaip suderinti dviejų užsakovų statybą? Matyt, rašysime dvišalę investicijų sutartį, bet prieš tai turime pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, tuomet bus galima tęsti procedūras", - aiškina E.Gentvilas.

Uosto vadovas nerimauja, kaip uostas išgyvens su turimais finansiniais ištekliais, net jei Vyriausybė nepaimtų iš KVJUD dividendų - per 40 mln. litų. Kai kurie projektai jau dabar įšaldyti, nežinia, kada bus įmanoma juos tęsti.

Faktai

Nuo metų pradžios uosto apyvarta sudarė 13,9 mln. tonų - buvo 9 proc. mažesnė nei per 5 praėjusių metų mėnesius. Iš laivų surinkta 62,3 mln. litų pajamų - 7 proc. mažiau nei pernai.

Uostininkų teigimu, gegužės mėnesio krovos rodiklius labiausiai nusmukdė perpus mažesnė naftos produktų krova dėl iš anksto suplanuoto Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos kapitalinio remonto. Konteinerių krovos mėnesio vidurkis išlieka stabilus.

Perkrautų konteinerių krovos sumažėjimas gegužę stebimas tik dėl to, kad pernai tuo metu buvo registruota rekordinė konteinerių apyvarta, kuri buvo pasiekta dėl planuojamos pakeisti muitų sistemos lengviesiems automobiliams į NVS šalis. Pasak uosto vadovų, be naftos produktų įtakos, uosto krovos lygis būtų tik 3 proc. mažesnis nei pernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"