TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto verslas naujovę pristabdė

2011 04 28 0:00
Uosto vadovybė tikėjosi paspartinti investicinį procesą, tačiau viešųjų pirkimų eiga ir teismai užtraukė verslo nepasitenkinimą išderintu veiksmų tempu.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Milijoninius uosto objektus statanti valstybinė institucija siekia gauti iš kompanijų papildomų grąžos garantijų. Verslo atstovai naujiems santykių principams pritaria, tačiau reikalauja abipusės atsakomybės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai buvo pristatyti jau kartą svarstyti ir vėliau pakoreguoti investavimo į uosto infrastruktūrą principai bei sutarties su uosto naudotojais projektas. Prieš mėnesį uosto vadovas Eugenijus Gentvilas gavo Transporto ir tranzito komisijos pritarimą savo iniciatyvai plėtoti sutartinius santykius su uosto kompanijomis, kuriose valstybės investicijos į uosto infrastruktūrą būtų siejamos su jų ekonomine veikla. Siekiant, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, jai pritarti dar turėtų gegužės 6 dieną šį klausimą numatanti svarstyti Uosto plėtojimo taryba, kuriai vadovauja susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Tačiau verslininkai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) valdininkų parengtam sutarties projekto tekstui nepritarė. "Idėja gera, bet forma netinkama", - maždaug taip būtų galima apibendrinti vykusį pokalbį.

Įpareigoja nuspėti ateitį

Lietuvos laivų savininkų asociacijos prezidentas Vytautas Lygnugaris įžvelgė, kad sutarties pobūdis neatitinka uosto įstatymo 26 straipsnio, numatančio, kad investicijų sutartis reikalinga tuo atveju, jeigu nuomininkas, pageidaujantis pagerinti uosto infrastruktūrą savo lėšomis, pretenduoja į išlaidų atlyginimą arba jų įskaitymą į uosto žemės nuomos mokestį. Verslininkas projektą pavadino pakriku dokumentu, prie kurio reikia padirbėti.

Laivų savininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika taip pat teigė pasigedęs konkretumo. "Daug tuščių frazių, kurias būtų sunku administruoti tiek įmonėms, tiek uosto direkcijai. O sukonkretinus įsipareigojimus investicijų sutartis būtų galima taikyti efektyviai", - kalbėjo didžiausios Baltijos šalyse laivų statyklos vadovas, vėliau, aptariant investicijų programą, pasigedęs dėmesio šiam verslui.

Jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Audrius Pauža sakė, kad KVJUD tikslas - teisingai paskirstyti investicijas. Tačiau Lietuvoje neįmanoma planuoti ilgesniam negu 5 metų terminui. Investicijų paraiška prie sutarties reikalauja, kad kompanija pateiktų prognozes apie papildomas darbo vietas, krovinių rūšis ir šalis per ateinančius 25 metus. "Sutartis turėtų numatyti abiejų šalių įsipareigojimus, kad kompanija lygiagrečiai statys kranto objektus ir adekvačiai investuos. Taip pat įtvirtinti nuostatą, kad projekto pakeitimus kompanija finansuoja savo lėšomis", - pažymėjo A.Pauža.

Išsakyta ir tokia mintis, kad vienas ūkio subjektas negali garantuoti kitam už jo verslo riziką, juolab privatus - valstybės įmonei, todėl tokia sutartis nebūtų juridiškai teisinga.

Atsilieka nuo poreikių

KVJUD siūloma naujovė - verslui atsakyti už valstybės investicijas - aktuali be išimties visoms uosto įmonėms. Krantinių ar privažiuojamųjų kelių patobulinimų sąrašas kasmet tik ilgėja, nes per pastaruosius 5 metus vidutiniškai buvo investuojama tik po 90 mln. litų, trečdaliu ar perpus mažiau nei reikėjo.

Pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, pagal strateginės veiklos planą šiemet planuojama 194,2 mln. litų investicijų, 2012 metais - 337,7 mln. litų, 2013 metais - 180 mln. litų. Vieni yra tęstiniai projektai, tokie kaip mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka (54,8 mln. litų), "Begos" 66-67 krantinės ir pirsas (52,7 mln. litų), keleivių ir keltų terminalas (117 mln. litų), "Klaipėdos Smeltės" 90-96 krantinių statyba (76 mln. litų), "Klasco" 8-9 krantinių broko taisymas jas perstatant (24 mln. litų). Kiti objektai, numatyti kaip nauji, iš tikrųjų yra suplanuoti dar prieš kelerius metus ir būtini kaip jau atliktų darbų tęsinys prie anksčiau išvardytų krantinių.

Tačiau uosto naudotojai pasigedo aiškumo, kaip yra planuojamos investicijos. Pasak Vakarų laivų gamyklos vadovo, verslas sukasi greičiau, negu įgyvendinamos programos, todėl dažniau jas reikėtų koreguoti. "Jūs sakote, kad planas patvirtintas ministro, tačiau apie savo įmonę nematau nė vienos eilutės", - priekaištavo A.Šileika, jau antrą dešimtmetį KVJUD periodiškai teikiantis prašymus išvalyti dokų duobes. Tai susiję su užteršto grunto aikštelės statyba, kuriai kartą skirti Pasaulio banko pinigai nežinia kur nuplaukė. Šiuo metu dar tik vertinamas projekto poveikis aplinkai. Verslas dėl tokio ilgo proceso praranda pajamas, nes negali į dokus priimti ilgesnių kaip 100 metro laivų, nors dokas yra 172 metrų ilgio.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys, antrindamas A.Šileikai dėl lėtų KVJUD apsukų, replikavo, kad šios įmonės grūdų terminalas bus baigtas plėsti šiemet rugpjūčio mėnesį, o investicijos į privažiuojamąjį kelią numatytos tik 2012 metais. Jis dar prieš keletą metų yra siūlęs pasirašyti sutartis dėl lygiagrečių investicijų ir objektų pabaigos vienu metu, tačiau tuometis KVJUD vadovas dėl tuomet nusistovėjusios darbų vėlavimo praktikos tąkart pasiūlymą atmetė.

Sutarties projektą tobulins

E.Gentvilas mano, kad investicijų planavimo tvarka uosto naudotojams puikiai žinoma, todėl nesuprantama, dėl ko kilęs nepasitenkinimas. 2009 metais patvirtintus 4 prioritetinius objektus jis jau radęs, o naujų nebuvo iškelta. Investicijų planas kasmet rengiamas ir teikiamas pasirašyti ministrui lapkričio mėnesį, iki tol krovos kompanijos gali teikti patikslinimus.

Po posėdžio komentuodamas pasisakymus dėl netinkamai parengto investicijų sutarties projekto E.Gentvilas jautėsi kiek nesmagiai, kad verslininkai nepuola galvą linkčioti jam į taktą. "Tokios kritikos nelaikau iš kojų verčiančia, nes visi pritaria, kad santykiai būtų įforminti sutartimis. Tai atitinka įstatymą, tik mums nepavyko susiderėti, nes diskusijų dar nebuvo, tik pateikti atsiliepimai. Manau, kad Uosto plėtojimo tarybai siūlysime nutarimą mus įpareigoti tekstą sudėlioti iki birželio 15 dienos. Po liepos 1 dienos prasidėtų pasirašymo procesas", - tikisi uosto vadovas.

Tačiau yra buvę, tik E.Gentvilas nėra to patyręs, kad diskusijos su uosto naudotojais svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl žemės nuomos mokesčio pakeitimo, trukdavo po dvejus metus, ir tik tuomet ministras galėdavęs pasirašyti įsakymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"