TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uosto žemė nedera prie ES tvarkos

2012 07 09 8:27

Pražiopsoję galimybę apskųsti Europos Komisijos pastabas dėl Klaipėdos jūrų uosto žemės nuomos trūkumų, ministerijų teisininkai dabar nebežino, kaip išvengti sankcijų botago.

Prieš metus Europos Komisija (EK) Lietuvą įspėjo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme numatyta žemės nuomos tvarka neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo 49 straipsnio. Siekiama, kad nuomininkas, pasibaigus sutarčiai (pastaruoju metu jos sudaromos iki 50 metų), be ilgų ceremonijų užleistų vietą kitam, didesnę kainą pasiūliusiam, žemės nuomos konkurso laimėtojui.

Tuomet nesulaukusi Lietuvos prieštaravimų ir gavusi valstybės institucijų pažadą įstatymą šių metų pradžioje pakeisti, dėl netesėto žodžio EK paskelbė ultimatumą. Per du mėnesius nuo birželio 21 dieną išsiųsto raginimo Lietuva turi imtis priemonių "siekiant įsiklausyti į pagrįstą nuomonę", - komisijos vardu nurodo pirmininko pavaduotojas Siimas Kallas. To nepadarius, EK pranešė galinti kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Ieško kompromiso

Praėjusį pirmadienį Vyriausybė svarstė Susisiekimo ministerijos (SM) pateiktas dviejų įstatymo straipsnių naujas redakcijas ir neapsisprendė, kaip keisti Klaipėdos uosto žemės nuomos sąlygas, kad jos būtų vienodos tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse registruotoms bendrovėms.

Sulaukta daug institucijų ir verslininkų pastabų, rodančių sąvokų netikslumą, formuluočių nederėjimą prie kitų teisės aktų. SM aiškina pataisas rengusi EK pradėjus svarstymo dėl konkurencijos varžymo Klaipėdos uoste procedūrą. Šiuo metu pagal galiojantį uosto įstatymą, priimtą dar tuomet, kai Lietuva nebuvo įstojusi į ES, uoste dirbančios įmonės turi pirmumo teisę automatiškai pratęsti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarytas žemės nuomos sutartis ir tęsti veiklą.

SM pripažįsta, kad dabar galiojanti išimties tvarka Klaipėdos uostui leidžiama nesilaikyti bendro įpareigojimo nuomoti žemę konkurso tvarka ir taip sudaromos kliūtys kitų ES narių įmonėms, kurios norėtų įsisteigti Lietuvos uoste.

Siūloma atsižvelgti į tai, kad Klaipėdos uosto žemės nuomininkai, skirtingai nei įprasta kitų Europos šalių praktika, savo veiklą pradėjo privatizavimo būdu įgiję uosto teritorijoje nekilnojamąjį ir kitą turtą, sudarė uosto žemės nuomos sutartis ir savo lėšomis investavo daugiau nei 3 mlrd. litų. Jie sukūrė uosto suprastruktūrą - specializuotus terminalus, sandėlius, įvairios paskirties statinius, krovos įrangą, technologijas ir kita.

Įstatymą siūloma keisti numatant, kad pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui ir paskelbus naują jos nuomos konkursą, esant lygiaverčiams pasiūlymams, pirmumo teisę sudaryti naują sutartį turėtų buvęs tos uosto žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nustatyti, kad sudarius uosto žemės nuomos sutartį su nauju nuomininku už buvusio nuomininko padarytas investicijas žemės savininkas turi teisingai atlyginti.

Variantą sukritikavo

Pirmą kartą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Vyriausybei buvo pateiktas vasario 1 dieną. Tąkart buvo atsižvelgta į gautas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) pastabas, nepritariančias dabartinės ilgalaikės žemės nuomos keitimo sąlygoms. Birželio mėnesį ėmė suktis antras projekto derinimo ratas, ir visos suinteresuotos šalys pažėrė dar daugiau kritikos.

LJKKA nesutinka su SM siūlomu įstatymo 23 straipsnio pakeitimu, nusakančiu, kad pirmumą į žemės nuomą turi pastatų savininkai. Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Haroldo Kovso, uoste vyksta pastatų griovimo ir įvairių statinių (aikštelių, automobilių stovėjimo vietų, transformatorinių ir pan.) kūrimo procesas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas žodį "statinys" apibrėžia kaip "pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas". O žodį "pastatas" apibrėžia kaip "uždengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos". Todėl siūlymas pakeisti žodį apriboja uosto kompanijų galimybę išsinuomoti ar prasitęsti žemės sklypo nuomą ne konkurso būdu. Tokiu atveju būtų sukurtos nelygios sąlygos toms kompanijoms, kurios vykdo specifinę veiklą, pavyzdžiui, konteinerių ar birių (suverstinių) krovinių krovą, ir šiai veiklai vykdyti pakanka atvirų krovos ir sandėliavimo aikštelių. Taip dėsto verslo atstovai.

Kad pastato sąvoka netiksli, nurodo ir Teisingumo ministerija. Tačiau ji detaliau analizuoja netinkamą įpareigojimą konkurso laimėtojui kompensuoti nuostolius buvusiam žemės nuomininkui. Esą padarytos investicijos gali būti tokios didelės, kad jų naujasis nuomininkas nepajėgs atlyginti. Be to, po 40-50 metų būtų sudėtinga analizuoti dabartinių uosto investicijų tikslingumą ir jų grąžos terminus.

Civilinis kodeksas jau yra įtvirtinęs kompensacijų tvarką, pagal kurią, pasibaigus žemės nuomos terminui ar sutartį nutraukus pirma laiko, už pastatus, statinius ar įrenginius, kurie numatyti sutartyje, atlygina žemės savininkas. Šiuo atveju - valstybė.

Tokiai nuostatai, kad nesąžininga permesti nuostolių atlyginimą  nuomininkams, pritaria ir Finansų ministerija. O Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos siūlo nagrinėjamą įstatymo projektą iš pradžių suderinti su Briuseliu, o tik tada teikti svarstyti Vyriausybei.

Tačiau dabartiniai uosto naudotojai abejoja, ar griežtai nusiteikusi EK gilinsis į Klaipėdos uosto statybų ir tobulinimų teisinius pagrindus, kurie skiriasi nuo Vakarų praktikos. Kitur uosto direkcijos "iki rakto" įrengia krovos terminalus, išnuomoja žemę su sandėliais ir netgi kranais. Lietuvos valstybė pasidalijo uosto investicijomis, nuomininkui užkrovusi daugiau kaip pusę išlaidų.

Verslininkams nuojauta kužda, kad progą tai įrodyti valdininkai, matyt, jau praleido.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"