TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostų pinigai gundo miestus

2012 03 14 6:28

Klaipėdiečiai pavydi matydami, kaip Latvijos uostamiesčiai riebiai penimi tranzito pinigais, ir norėtų dalies riebaus uosto pyrago. 

Planuojant pastatyti Klaipėdos uoste suskystintų gamtinių dujų terminalą, klaipėdiečiams dėl jo kiek baugu. Kompensuoti saugumo trūkumą iš Vyriausybės prašoma ne tik vienkartinėmis dotacijomis gatvėms tiesti ir asfaltuoti, bet norima ir dalies nuolatinių pajamų iš uosto veiklos.Susisiekimo ministerija artimiausiu metu Seimui teiks svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimą dėl rinkliavų panaudojimo - kad įvairiems Klaipėdos poreikiams būtų galima skirti 5-10 proc. uosto rinkliavų. Tai sudarytų iki 10 mln. litų kasmet.

Žvalgosi į Latviją

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dažnai viešai teigia, kad miesto valdžios įtaka uosto veiklai yra per menka. Jis skundžiasi, kad Lietuvos vartų į pasaulį statusas kelia papildomų reikalavimų uostamiesčio infrastruktūrai, ir tai esą reikia nuolat įrodinėti Vilniui.

Projektuojami pietinis aplinkkelis ir logistikos centras pietuose, veikianti laisvoji ekonominė zona rytuose ir net šiaurinėje, rekreacinėje, dalyje esantys pramonės objektai kaip bastionas įtvirtina ir apriboja uostamiestį. Bendruomenė prispausta prie uosto, tačiau, pasak mero, "subalansuoto bendravimo tarp uosto ir miesto nėra".

"Šimtai milijonų litų, kurie sukasi uoste, lieka tose struktūrose. Pavydime Ventspiliui, kur uosto ir miesto santykiai įprasminti fondais. Visos uosto įmonės dalyvauja miesto bendruomenės gyvenime, visi uosto procesai daro įtaką miestui ir stipriai veikia jo finansinį stabilumą. Ar Klaipėdos uosto ūkinė veikla dera su socialiniu teisingumu?" - retorinį klausimą kėlė Klaipėdos vadovas.

Prie tų, kurie tinkamai vykdo savo prievoles, V.Grubliauskas priskiria užsienio pramonės kompanijas, pavyzdžiui, suomių "Fortum", kuri kartu su savivaldybės įmone stato energijos jėgainę. "Dėl pramonės poveikio nevengiama paspekuliuoti. Kiek aistrų kyla dėl atliekų deginimo gamyklos? Bet, pirma, mes esame šalies energetikos avangarde, antra - išvengsime sąvartyno kalno, trečia - einame ekologijos kryptimi. Kuo daugiau bus informacijos, kuo labiau bus matomas ekologinis objekto poveikis, tuo mažiau kils klausimų", - aiškino V.Grubliauskas.

Latviai rengia reformą

Artėjant balandžio 1-ajai, kai Latvijos transporto ministerija Seimo komisijai pateiks pastabas dėl Latvijos uostų valdymo reformos, kaimynų kraštuose kyla garsus šurmulys ir analizuojama gretimų valstybių, t. y. Estijos ir Lietuvos, teisinė uosto pajamų skirstymo sistema. Neva pavydima, kad Talinas kasmet moka valstybei dividendus, o šiemet pelno dalį valstybės biudžetui atidavė ir Klaipėdos uostas.

Latvijos uostų įstatymo pataisų autoriai, buvusio prezidento Valdžio Zatlero partija, siekia sumažinti Rygos ir Ventspilio savivaldybių įtaką uostams bei sumažinti jų apetitus. Rygos uosto valdybą sudaro savivaldybės ir vyriausybės atstovai, po 4 asmenis, bet kai uosto vadovybė pelno daugumos palankumą, valstybės interesų nebelieka. O Ventspilis esą jaučiasi kaip atskira respublika, nes ten ir ekonomika, ir politika sutelktos vienose rankose.

Už reformas ir didesnę konkurenciją, stipresnę išorės kontrolę, galbūt net uostų akcijų prekybą biržoje, aktyviai pasisako Amerikos prekybos rūmai Latvijoje, peršantys taikyti net pačioje Amerikoje retą valdymo sistemą.Rygos uosto atstovai tikina, kad dabartinis jų valdymo modelis geras: Latvijos uostai dvigubai daugiau krauna nei Talinas ir Klaipėda. Uostų apyvarta sudaro 50-60 mln. latų per metus, Latvijos geležinkeliai, krovos kompanijos ir ekspeditoriai iš tranzito uždirba po 10-12 eurų už toną, tai kam viską atiduoti į svetimas rankas? Taip svarsto dabartinę tvarką remiantys latviai.

Dauguma primena, kad Europos Sąjunga rengia bendrą direktyvą dėl uostų, jau kitais metais bus teikiamos pataisos dėl bendros transporto sistemos, tai kam esą skubėti viską keisti, neįsitikinus, ar einama teisinga kryptimi?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"