TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostų politika skaldo rinką

2013 09 13 6:00
EK planuoja iki 2030 m. investuoti į uostus 10 mlrd. eurų, todėl naująją uostų politiką pristatęs D.Theologitis BPO asamblėjoje kalbėjo apie būtinybę didinti paramos finansinį skaidrumą. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Europos Komisija rengia naujas uostų veiklos taisykles, kurios nuo 2015 metų turėtų skatinti žemyno ekonomiką. Vieni kalba apie įstatymo lankstumą, kiti nuogąstauja, ar tai nesumažins Europos Sąjungos konkurencingumo.

Klaipėdoje rugsėjo pradžioje vyko Baltijos uostų organizacijos (BPO), jungiančios 9 valstybių 50 uostų, generalinė asamblėja. Europos Tarybai pirmininkaujanti Lietuva atsakinga už dokumentų projekto svarstymo eigą. Manoma, kad diskusijos gali prasidėti lapkritį, ir tikimasi, jog deklaraciją patvirtins dar šios kadencijos Europos Parlamento nariai. Tačiau gali būti, kad šalių pastabos arba rinkimų nuotaikos dokumento svarstymą nukels į ateinančių metų rudenį.

Pirmasis projekto aptarimas tarp BPO narių išryškino, kad skandinavai iš esmės pritaria naujo teisės akto tikslams, tačiau Baltijos valstybės ir Lenkija turi pastabų dėl tarifų reguliavimo bei mažiesiems uostams gresiančios biurokratinės naštos. Artimiausi mūsų kaimynai apeliavo į ES priimtos vadinamosios sieros emisijos deklaracijos sukeltą šoką, nes nuo 2015 metų žemynas taps padalytas į pietų ir šiaurės jūrų transporto rinkas, o Baltijos jūra – į nelygių laivybos sąlygų tarp Rusijos uostų ir ES akvatorijas. Visų Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) savo išvadų dar nesuformulavo, nes, anot atstovės Izabelės Rykbost, vieni punktai tinka, kitiems nepritariama.

Atsigręžė į mažesniuosius

EK Transporto direktorato vadovas Dimitrias Theologitis BPO asamblėjoje pažymėjo, kad šiuo metu 20 proc. ES krovinių gabenama per 3 uostus. Įvertinus jūrinės prekybos teigiamas prognozes ir ribotas Baltijos jūros uostų galimybes priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti per Danijos sąsiaurį, 18 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) talpos, naujoji ES uostų politika siekia įtraukti į tokių laivų maršrutus kuo daugiau BPO narių. O tai susiję su infrastruktūra – farvaterių ir akvatorijų gyliais.

Europos Parlamentui bus teikiama tvirtinti įstatymą, numatantį 9 transporto koridorius ir jungiamuosius tinklus, į kuriuos turi būti integruoti uostai. Koridorių viduje siekiama supaprastinti formalumus ir skatinti socialinį dialogą tarp uostų darbdavių bei darbuotojų. Europos Komisijos tikslas – modernizuoti uostų paslaugas ir pritraukti investicijų, atsigręžti į vartotojų poreikius, garantuoti aiškesnį uostų prisijungimą prie rinkų. Priemonės tai padaryti – sukurti geresnę infrastruktūrą kontroliuojant ES lėšų naudojimą, reguliuoti darbo vietų režimą ir viešųjų paslaugų, net tokių kaip vilkikų, kurie, pavyzdžiui, Klaipėdoje, yra privatūs, tarifus.

„Dažnai matome, kad direktyvos veikia priešingai nei iškelti tikslai. Ilgiau negalime to leisti. Bet šiomis taisyklėmis didiname atotrūkį tarp pasiruošusiųjų jas taikyti ir tų, kurie dar nepasiruošę. Taisyklės nesiūlo vieno uosto modelio, jos pateikia instrumentų rinkinį, galimybę rinktis pagal vietines reikmes“, - apie dokumento projektą kalbėjo EK atstovas.

Tačiau kartu jis pasakė tokiam teiginiui kiek prieštaraujančią mintį, kad ES skirtų paramą tik tiems, kurie dirba pagal naujas taisykles. Uostų, kurie patys savaime yra autonomiški ekonomikos generatoriai ir galėtų sau leisti visų įstatymo raidžių nepaisyti, Europoje yra vos keli.

Grėsmė konkurencijai

Švedijos atstovas Mikaelis Kastanius pritarė idėjai, kad uostų rinka turi būti kuo atviresnė. Tačiau jis pastebėjo savo šalyje kylantį naują reiškinį - visuomenės diskusijas, ar reikia uostuose, kurių iš viso Švedijoje yra 52, didinti krovos mastą? Nes didelės investicijos daro įtaką kainų politikai.

Danijos uostų asociacijos vadovas Bjarne Lofas pažymėjo, kad prieš metus šalyje priimtas naujas uostų įstatymas suteikia daugiau komercinės laisvės. Uostai tampa didelių kompanijų partneriais. „Kai kurie faktai rodo, kad uostų veikla keičiasi ir plečiasi. Didėja konkurencija, uostams prireikia politinės paramos. Todėl būtini finansinis skaidrumas ir aiškios finansinės nuorodos, kurios leistų sukurti sąžiningą bendradarbiavimo lauką“, - kalbėjo Danijos atstovas.

Suomė Analena Makila atkreipė dėmesį į pernelyg detalizuotą dokumentą ir per didelį mažų uostų darbo reguliavimą. Ji diplomatiškai teigė, kad geriau turėti glaustesnes, bet geresnės kokybės taisykles.

Gdansko uosto direkcijos atstovas Julianas Skelnikas kritiškai vertino dokumento turinį. Pasak jo, Baltijos jūroje stipri Rusijos uostų ir naujųjų ES narių, kurios dar tik ieško vietos transporto rinkos žemėlapyje, konkurencija. „Reguliuoti gali tik rinka, o ne įstatymas. Ekonomikai turi būti suteikta laisvė. Taisyklės turi būti visiems vienodos, nes Baltijos uostai konkuruoja ne tik su Viduržemio regionu, bet ir su geležinkeliais bei autotransportu. Geriausias veiklos rodiklis – gretimas uostas“, - kalbėjo lenkas.

Estijos uostų asociacijos prezidento Viktoro Palmeto nuomone, naujam dokumentui reikalingas perinamasis laikotarpis, kad reikalavimai netaptų staigmena. Jis taip pat atkreipė dėmesį į dokumente nenumatytą tarptautinės prekybos aspektą – naftos gabenimą ir taršos padarinius. Estija, pro kurios krantus plaukia Rusijos tanklaiviai, įvykus avarijai viena nesusitvarkytų, todėl naftos tranzitas – ne vienos šalies problema.

Imantas Sarmulis iš Ventspilio uosto reiškė abejonių, ar kai kurių tikslų būtų įmanoma pasiekti. Jis sakė pritariantis kolegos iš Lenkijos nuomonei, kad detalus vidinių uostų tarifų reguliavimas yra nebūtinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"