TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostų prognozes kausto aštri konkurencija

2016 02 01 6:00
Bendras konteinerių srautas Klaipėdos uoste nuseko per 15 procentų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Baltijos jūros regiono uostuose pernai labiausiai krito vartojimo prekių apyvarta, bet daugiau eksportuota rusiškos naftos, mineralinių trąšų. Šiemet trūksta aiškumo, ar prekybos sąstingio dugnas buvo pasiektas.

Baltijos regiono uostų administracijoms paskelbus 2015 metų veiklos rezultatus, Klaipėdos uostas atsidūrė tarp tų, kuriems sekėsi geriausiai, greta labiausiai apyvartą kilstelėjusio Gdansko (36 mln. tonų, +11 proc.), kuris nėra pagrindinis konkurentas.

Analizuojant Rytų-Vakarų krypties statistiką, matyti, kad rytinės Baltijos pakrantėje pirmajame penkete tris aukščiausias pozicijas užima Rusijos Suomijos įlankos uostai Ust Luga (87,86 mln. tonų, +16 proc.), Primorskas (59,6 mln. tonų – +11 proc.) ir Sankt Peterburgas (51,51 mln. tonų, –16 proc.), už jų rikiuojasi Ryga (40 mln. tonų, –2,5 proc.) ir Klaipėda (38,44 mln. tonų +5 proc.).

Ryškus neigiamas rezultatas, matomas Sankt Peterburgo, Talino (22,44 mln. tonų, –20,8 proc.) Ventspilio (22,5 mln. tonų, –14 proc.) ir Kaliningrado (12,7 mln. tonų, –9 proc.) uostuose, atspindi Rusijos ekonomikos būklę, prekybos sankcijų padarinius ir stiprią konkurenciją rusų uostams varžantis dėl krovinių su Baltijos valstybėmis ir net tarpusavyje.

Daugiau neplanuoja

Klaipėdos uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentuoja, kad konkurencija tapo žiauri, Rusija, kiek tik įmanoma, permeta krovinius į savo uostus.Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai pripažįsta, kad pernai krovą planavo per daug atsargiai ir rekordinio rezultato nesitikėjo. Tačiau žvelgdami į 2016 metus taip pat pilni santūrumo. Direkcijos administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas svarsto, kad šiemet, jei uoste pavyks krauti 38 mln. tonų, bus taip pat geras rezultatas, nes Klaipėdos konteinerių terminalų perspektyva neaiški. Uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentuoja, kad konkurencija tapo žiauri, Rusija, kiek tik įmanoma, permeta krovinius į savo uostus.

„Mes esame gerose pozicijose, padaryta daug darbų, uosto konkurencingumas išaugęs. Bet naujų krovinių neatsirado, didėjo tik eksportas. Jei šių metų grūdų derlius bus geras, galbūt pamatysime dar geresnius skaičius“, – teigia A. Vaitkus.

Uosto vadovus tenkina, kad didžiausia pagal apyvartą Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, kraunanti trąšas, grūdus, įvairius verstinius ir ro-ro krovinius, dirbo stabiliai, išlaikė tą patį kaip ir 2014 metais krovos lygį – 12,2 mln. tonų. Džiugina, kad geresnių rezultatų pasiekė bendrovės „Bega“ (4 mln. tonų), „Krovinių terminalas“ (1,1 mln. tonų), „Klaipėdos nafta“(6,4 mln. tonų) ir vien tik baltarusių trąšas kraunantis „Birių krovinių terminalas“ (7,2 mln. tonų). Su pastarąja taip pat siejamos prieaugio viltys.

Tačiau konteinerių ir šaldytų krovinių daugiau nesitikima. Laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ duomenimis, bendra krovos apyvarta 2015 metais siekė maždaug 2,75 mln. tonų. Toks rezultatas beveik 6 proc. prastesnis nei prieš metus. Bendrovė nurodo, kad didžiausias kritimas, lyginant su 2014 metais, šaldytos produkcijos. Jos krauta mažiau dėl nepalankios geopolitinės situacijos ir Rusijos draudimų.

Nors pernai vasarą baigtas įgyvendinti „Klaipėdos Smeltės“ tarptautinio konteinerių paskirstymo centro projektas įvertintas Lietuvos Pramonininkų konfederacijos aukso medaliu „Lietuvos Metų gaminys 2015“, objektas savo galimybių dar neatskleidė. Šiame terminale perkrauta 162 764 sąlyginių konteinerių TEU (2014 metais – 176 000 TEU), kai planuota keliskart daugiau. „Klaipėdos konteinerių terminalo“ apyvarta taip pat sumenko – iki 3,5 mln. tonų. Bendras konteinerių srautas Klaipėdos uoste nuseko per 15 procentų.

Rusai perskirsto srautus

Portalas „Portnews“, remdamasis oficialiais pranešimais, prognozuoja, kad 2016 metais Rusijos uostų techninės krovos galimybės padidės 19,6 mln. tonų ir 900 tūkst. TEU per metus. Tiek sudaro Arkties naftos terminalo, kompanijos „Lukoil“ naftos terminalo Murmanske ir naftotiekio Primorskas –Visockas, Bronkos uosto prie Sankt Peterburgo konteinerių terminalo projektai bei Novorosijsko duonos kombinato plėtra.

Konteinerių krova Rusijos uostuose krito iki 3,94 mln. TEU ( –25 proc.), labiausiai – Sankt Peterburge (1,75 mln. TEU, –27,8 proc.). Šiemet pradedantis veikti Bronkos terminalas Sankt Peterburgui taps dar vienu rimtu išbandymu.

Klaipėdos konteinerių terminalų perspektyva kol kas neaiški.Vidos Bortelienės nuotrauka

Nors 2015 metais naftos ir naftos produktų bendras kiekis per Rusijos uostus padidėjo 6,7 proc., o 2016 metais tikimasi dar daugiau, srautų pasiskirstymas vienus terminalus kels, iš kitų atims darbą. Štai pernai, palyginti su 2014 metais, naftą ir naftos produktus eksportuojantis Primorskas apyvarta aplenkė Sankt Peterburgą, tačiau dėl to paties kompanijos „Rosneft“ naftos srauto Primorskas konkuruoja su Ust Luga ir nuo šiemet – su Visocku, kadangi „Lukoil“ ten nutiesė vamzdyną.

Abejonių dėl naftos gavybos rentabilumo, o kartu ir pardavimo rinkoje, kelia didieji eksportuotojai. Štai neseniai duodamas interviu Rusijos televizijai „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas prognozavo, kad naftos kainai nukritus žemiau 30 JAV dolerių už barelį bus įšaldyta daug gavybos projektų, nes naftos pinigais tenka remti Rusijos gamybos pramonę. Kitos kompanijos nusiteikusios ne taip pesimistiškai ir teigia turinčios „streso scenarijų“, kaip išlikti rinkoje kainai kritus dar žemiau.

Rusijos uostų duomenimis, 2015 metais bendra apyvarta padidėjo 5,7 proc., palyginti su 2014 metais, – iki 676,67 tonų. Lyderiu išliko Novorosijskas (127 mln. tonų, +4,5 proc.), o labiausiai reitinge pakilo, į ketvirtąją poziciją, Tolimųjų Rytų uostas Vostočnyj (65 mln. tonų, +12 proc.). Pagal prieaugio mastą išsiskyrė Arkties uostai, o pagal nuosmukį – Sočis. Iš žemėlapio gali išnykti krovinių netekęs Krymo Kerčės uostas, šių metų pradžioje atleidęs 700 darbuotojų – beveik pusę visų.

Šios rusų tarpusavio rungtys Klaipėdos uosto kompanijoms vis dar aktualios, nors pernai gabenti rusiškų krovinių kiekiai buvo, ko gero, mažiausi per visą istoriją. Bet stebima, kokių veiksmų imsis rusiškų anglių ir naftos produktų netenkantys Latvijos bei Estijos uostai ir kaip plėtosis Baltarusijos ekonomika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"