TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostui - trejų metų bado dieta

2012 06 26 7:48

Valstybės sprendimui statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos visuomenė aštriai neprieštarauja. Tačiau projektas aukštyn kojom verčia uosto strategiją ir vadinamas perspektyvos žudiku.

Šiuo metu suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) svarstymas su keturių pajūrio savivaldybių gyventojais vyksta ganėtinai sklandžiai. Tie, kurie turi pastabų, ypač uostamiesčio politikai ir uosto bendruomenė, jas ketina pateikti raštu jau šią savaitę. Visuomenė linkusi tikėti, kad rizika techniškai gali būti valdoma, bet valdžios skubėjimas, verslo logikos ir procedūrų nepaisymas nerimo kelia.

Saga prie švarko

Projektą užsakiusi bendrovė "Klaipėdos nafta" PAV ataskaitoje nagrinėja 2 terminalo vietas - Kiaulės Nugaros šiaurinę dalį ir Būtingę. Tačiau įdėmiai sekantieji valdžios sprendimus supranta, kad Būtingės variantas terminalui - tik dėl akių, dokumento struktūrai išlaikyti.

Ir ankstesni Vyriausybės dokumentai, ir šiemet birželio 12 dieną priimtas SGD terminalo įstatymas numato, kad "SGD terminalas būtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje". Ši nuostata tarsi eliminuoja alternatyvą ir yra aukščiau visų PAV derinančių institucijų išvadų.

Tai ne vienintelis planavimo procedūrų neatitikimas dėl valdžios kūlvirsčios įgyvendinti įstatymo nuostatą, kad "SGD terminalas turi būti įrengtas ir pradėtas naudoti iki 2014 metų gruodžio". Kad "Klaipėdos nafta" įtilptų į Vyriausybės patvirtintą užduočių grafiką, atsisakyta specialiojo plano, kuris turėjo būti pateiktas iki PAV etapo. Aiškinama, kad jį atstoja platesnė nei reikalaujama galimybių studija.

Iki šiol vargu ar kuriam nors kitam bent kiek reikšmingesniam projektui Lietuvoje daryta tokia nuolaida. Aplinkosaugininkai laužo galvas ir dėl smulkesnių dalykų, pavyzdžiui, kokius reikalavimus kelti dėl papildomo uosto gilinimo, įtraukto į PAV ataskaitą pavėluotai, ją formaliai užbaigus.

Neatitikimų, o gal nepagarbos klaipėdiečiams, kaip pažymėjo per PAV svarstymą su visuomene kalbėjęs gyventojų atstovas, esama ir bendrovės leidžiamame naujienlaiškyje "Terminalas". Gegužės mėnesio leidinyje skelbiama, kad "Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė gamtinių dujų tiekimo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros objektų statyboms ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai".

Bet iš tikrųjų pritarta tik programai, pagal kurią kompanija "Sweco Lietuva" ruošė PAV ataskaitą, o tarybos sprendimas dėl statybų gali būti paskelbtas tik parengus techninį projektą pagal savivaldybės nurodytas sąlygas.

Ir tai nebus greičiau nei vėlų rudenį, nes tik rugsėjį numatoma tvirtinti PAV ataskaitą.

Perskirstys investicijas

Cituojami Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje Leifo Arnės Ullando žodžiai apie SGD terminalo poveikį vietos bendruomenei jo šalies Hamerfesto miestelyje ("suklestėjo verslas, išaugo surenkamų mokesčių kiekis, nekilnojamojo turto kainos, o kartu ir investicijos į darželius, mokyklas, infrastruktūrą" - aut.) nekelia asociacijos, kad vieninteliame Lietuvos uostamiestyje bus panašiai.

Pagal uostininkų prognozes gali nutikti priešingai - sklandžiai veikianti Lietuvos transporto sistema dėl investicijų bado gali būti išderinta, įmonės dėl netesybų partneriams patirs didžiulių nuostolių ir verslas ims nykti.

"Kas gali ryžtis nužudyti vieną vaiką, kad kitas gyventų", - taip  SGD terminalo statybą piešia jūrų verslo atstovai, girdėdami apie planus beveik visas ateinančių trejų metų uosto rinkliavas - per 230 mln. litų - sudėti į naują objektą.

"Klaipėdos nafta" pastabas ir kritikos strėles dėl neaiškaus statybų finansavimo atremia argumentu, kad SGD terminalo projektas yra ne įmonės, o valstybės sumanymas.

Bendrovės generalinis direktorius Rokas Masiulis teisinosi, kad vertinant uosto išlaidas skaičiai ištraukiami iš konteksto ir neteisingai traktuojami.

Tačiau uostininkai įsitikinę, kad "Klaipėdos nafta" turėtų rimčiau kontroliuoti, kaip leidžiami įmonės milijonai, skirti užsienio konsultantams už darbą. Kompanijos "Fluor" kartu su Lietuvos advokatų kontora parengtas ir birželio 14 dieną uosto direkciją pasiekęs sutarties dėl infrastruktūros statybos projektas sukėlė pasipiktinimą.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas nesutinka tokio varianto pasirašyti. "Pagal pirminį grafiką jau vėluojame. Sutartis turėjo atsirasti iki balandžio 1 dienos. Mes nutarėme samdyti ekspertus "West ekspert" už 15 tūkst. litų. Šie   nustatė, kad sutartis neteisinga teisiškai. Visiškai ignoruojami direkcijos strateginiai planai. Pasirašiusi tokį sutartį direkcija jau po mėnesio turėtų atšaukti visus darbus. Tai reikštų uosto įstaigos reorganizaciją", - aiškina E.Gentvilas.

Pagerins statistiką

Uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas ironizuoja, kad jam "labai patinka" įstatymo nuostata, jog "SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas būtų finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis".

Tačiau iš tiesų "Klaipėdos nafta" siekia išlaidomis pasidalyti su uosto direkcija. Pasak E.Gentvilo, "Fluor" skaičiuoja, kad 171 mln. litų pirso statybai turėtų skirti uosto direkcija, "Klaipėdos nafta" - 51 mln. litų. Tačiau plėtoti infrastruktūrą privačiam operatoriui draudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, nes tokia hibridinė infrastruktūra nepatenka į bendrosios uosto infrastruktūros sampratą.

Be to, ekspertai numato, kad uostas turėtų sienute aptverti Kiaulės Nugaros salą, o tai papildomai gali kainuoti apie 12 mln. litų, kurie projekte nenumatyti. Išlaidų atsiras ir dėl papildomų uosto gilinimo darbų, nes reikės prie Kiaulės Nugaros iškasti 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jau dabar aiškėja, kad gilinimas vėluos, nes nėra gauta aplinkosaugos sąlygų techniniam projektui.

Anot E.Gentvilo, kyla poreikis dėl SGD terminalo gilinti išorinį uosto įplaukos kanalą, todėl numatytoji iki 2030 metų uosto veiklos strategija netenka prasmės.

Visam uostui šiam laikotarpiui investicijų numatoma mažiau, negu gali pareikalauti SGD terminalas.

Reikalinga didelė valstybės parama. "Klaipėdos nafta" turi galimybę išlaidas susigrąžinti per dujų kainą, nes tai numato įstatymas. Tačiau uosto direkcijai teks vos keliolikos per metus atplaukiančių laivų rinkliavos ir pagerinta iki 2 mln. tonų krovos statistika.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pritaria, kad "Klaipėdos naftos" parengtas sutarties projektas yra netinkamas.

"Norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes tai svarbus Lietuvai projektas, esame suinteresuoti jame dalyvauti. Tačiau kaip gali direkcija savo lėšomis finansuoti statybą, kuri nebus vieša infrastruktūra? Norime, kad susitarimai būtų paremti įstatymais", - aiškino E.Masiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"